Tėvai: Kazimieras Vilys (apie 1871 – ?) iš Čiukų ir Marijona Sabalytė-Vilienė (apie 1881 – ?) iš Visėtiškių – valstiečiai žemdirbiai. Broliai ir seserys: Uršulė Vilytė (1908–?), Aleksandras Vilys (1909–?), Paulina Vilytė (1912–?), Stefanija Vilytė (1913–?), Ona Vilytė (1914–?) ir Steponas Vilys (1915–1995) – kariškis, agronomas, laisvės gynėjas, politinis kalinys ir tremtinys. Dėdė (motinos brolis) Juozapas Sabalys (1860 – po 1937) – žemdirbys, politikas.

1911 m. vasario 17 d. Svėdasų bažnyčioje ją pakrikštijo klebonas Kazimieras Kazlauskas, krikštatėviais buvo Jonas Velaniškis ir Anastazija Šimkūnienė, Juozapo Šimkūno žmona.

1926 m. baigė Užpalių (Utenos r.) gimnaziją, 1930 m. – Panevėžio mokytojų seminariją. 1937 m. baigė studijas Dotnuvos (Kėdainių r.) žemės ūkio akademijoje, įgijo agronomės išsilavinimą.

1933–1937 m. ji dirbo Salamiesčio (Kupiškio r.) mergaičių žemės ūkio mokyklos vedėja.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1946–1948 m. dirbo mokytoja Spakenbergo J. Tumo-Vaižganto lietuvių gimnazijoje, buvo gimnazijos vicedirektorė.

1948 m. rudenį F. Manelienė apsigyveno JAV, dirbo Čikagos (Ilinojaus valstija) universiteto Anatomijos skyriuje vyresniąja laborante, vėliau – tyrimo laboratorijoje Argone.

Ji dalyvavo Ateitininkų sąjungos, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto, Baltijos Amerikos Lietuvių fondo veikloje, taip pat įsijungė į kultūros, moterų organizacijas.

F. Manelienė parašė ir išleido knygą "Kūdikių mirtingumas Lietuvoje" (1939 m.).

Gyvendama Lietuvoje, ji bendradarbiavo spaudoje: "Vaidilutėje", "Moteryje", "Ūkininko patarėjuje", emigravusi rašė straipsnius Bostone (JAV) leistai Lietuvių enciklopedijai.

Buvo ištekėjusi, vyras Vitas Manelis (1910–1965) – agronomas, ekonomistas. Liko našlė. Sūnus Juozas Manelis (1935–1986) – gydytojas, medicinos pedagogas, kariškis.

Vėl ištekėjo, vyras Mečislovas Mackevičius (1906–2003) – teisininkas ir visuomenininkas.

Mirė 1994 m. gegužės 30 d. Lokporte (Lockport, Ilinojaus valstija, JAV). Palaidota Čikagos Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.