Tėvai: Jonas Jagėla (1863–1959) ir Marijona Kaunietytė-Jagėlienė (1870–1949) – valstiečiai žemdirbiai, pusininkai, vėliau ūkininkai, kai šeima įsigijo 30 ha žemės. Tėvai 1948 m. gegužės 22 d. ištremti į Sibirą ir mirė tremtyje, jų palaikus artimieji atgabeno ir 1989 m. perlaidojo Traupio kapinėse.

Augo devynių vaikų šeimoje. Vyresnieji brolis ir seserys Kazimieras Jagėla, Anastazija ir Teofilė Jagėlaitės apie 1925 m. išvyko gyventi į Argentiną. Dvyniai brolis Stasys Jagėla (1915–?) – laisvės gynėjas, 1948–1958 m. tremtinys, darbininkas, ir sesuo Valerija Jagėlaitė-Ivanauskienė (1915 – po 2000) – 1948–1958 m. tremtinė, žemės ūkio darbininkė, seserys Emilija Jagėlaitė-Kasiulienė ir Marijona Jagėlaitė-Mačionienė, brolis Bronius Jagėla.

1913 m. vasario 17 d. Kavarsko bažnyčioje jį pakrikštijo vikaras Aleksandras Bialazaravičius, krikštatėviais buvo Jonas Surgautas ir Ona  Griganavičienė, Edmundo Griganavičiaus žmona.

Baigė 4 skyrių Repšėnų (Anykščių r.) pradžios mokyklą. Užaugo Vaidevučiuose (Anykščių r.), kur tėvai įsigijo žemės ir ėmė ūkininkauti, dirbo tėvų ūkyje.

A. Jagėla tarnavo Lietuvos kariuomenėje, buvo puskarininkis, šaulys. Jis buvo pavasarininkas, Lietuvių katalikų jaunimo federacijos "Pavasaris" Traupio vyrų kuopos Repšėnų kuopelės vadas.

1942–1943 m. jis buvo Repšėnų seniūnijos seniūnas.

1944 m. A. Jagėla išėjo partizanauti, 1945–1946 m. buvo Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos Ąžuolo būrio vadas, vadovavo apie 30 laisvės gynėjų būriui. 1946–1948 m. jis buvo Butageidžio kuopos vadas, gyveno Repšėnų, Dabužių ir Troškūnų miškuose.

Kovos bendražygiai A. Jagėlą apibūdino kaip rūpestingą tėvą, kuris net taisydavo kitiems kovotojams batus.

Žuvo 1948 m. lapkričio 13 d. Repšėnų (Anykščių r.) miške netoli Papartynės kaimo – buvo išduotas už sovietinės valdžios pažadėtą premiją ir apsuptoje stovyklavietėje nušautas. Kartu žuvo partizanai Jonas Dagelis-Gintaras (1903–1948) iš Kirmėlių ir Danutė Dovydėnaitė (1927–1948) iš Surdegio. Palaikai buvo išniekinti, paskui užkasti Kavarsko (Anykščių r.) miestelyje pakrūmėje prie Šv. Jono šaltinio.

1989 m. palaikai buvo surasti ir perlaidoti Traupio (Anykščių r.) kapinėse bendrame Jagėlų šeimos kape. Kapą ženklina juodo šlifuoto akmens paminklinė kompozicija, kairiojoje iškaltas įrašas: "Jagėlai / Jonas  1863–1959 / Marijona 1870–1949 / Stasys 1915– / Valerija Ivanauskienė / 1915–20..", dešiniojoje steloje iškaltas Vytis ir įrašas: "Antanas Jagėla 1913–1948 / Jonas Dagelis 1903–1948 / Danutė Dovydėnaitė / 1927–1948 / Žuvo už Lietuvos laisvę".

A. Jagėla apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (po mirties, 2003 m.).

A. Jagėlos-Ąžuolo gyvenimas ir veikla išsamiai pristatoma Povilo Gaidelio biografiniame albume "100 širdžių – ant tėvynės laisvės kovų aukuro" (2019 m.).