Tėvai: Ignas Juodis (1884 – po 1956) ir Marijona Juodienė (1892 – po 1956) – valstiečiai žemdirbiai, bežemiai pusininkai, 1948–1956 m. tremtiniai Krasnojarsko krašte. Brolis Jonas Juodis (1928–1982) – laisvės gynėjas partizanas, nuo 1945 m. – politinis kalinys ir tremtinys, miręs Rusijoje, sesuo Veronika Juodytė-Sudeikienė (g. 1930 m.) – laisvės gynėja partizanų ryšininkė Pivonija, nuo 1948 m. politinė kalinė ir tremtinė Rusijoje, laisvės gynėjo Liudo Sudeikio žmona.

1944 m. A. Juodis tarnavo P. Plechavičiaus Lietuvos vietinėje rinktinėje.

Pokario metais jis išėjo partizanauti. Nuo 1946 m. rudens jis buvo Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butigeidžio kuopos Lokio būrio vadas ir šios kuopos vado pavaduotojas. Šiame būryje buvo 10 partizanų.

Nuo 1947 m. vasario Šarūno rinktinės iniciatyva sukūrus Kavarsko OS (organizacinio skyriaus – laisvės kovų rezervo) rajoną iš aštuonių OS apylinkių (Tetervos, Žvyryno, Pylimo, Menturės, Piliakalnio, Ežero, Lankų ir Šaltinių), 1947–1948 m., iki gyvenimo pabaigos jis buvo šio rajono vadas.

A. Juodis-Rickus tuo pačiu metu buvo ir Butigeidžio kuopos propagandos ir agitacijos skyriaus viršininkas. Jis savo slėptuvėje Peniankų kaime spausdinimo mašinėle perspausdindavo Didžiosios Kovos apygardos "B" rinktinės štabo leidinį "Tėvynei šaukiant", taip pat spausdino kuopos vadovybės įsakymus ir atsišaukimus. 

Žuvo 1948 m. sausio 13 d. Bebrūnų kaime (Anykščių r.) – per neatsargumą susisprogdino Vinco ir Janinos Jasikonių (Nijolės Tubienės tėvų) sodyboje, kartu žuvo ir Butigeidžio kuopos ryšininkė Birutė Jasikonytė (1925–1948). Palaidotas Peslių kaimo (Anykščių r.) kapinėse.

A. Juodžio-Rickaus gyvenimas ir likimas aprašomas Rimanto Povilo Vanago dokumentinės prozos knygoje "Akivaras : Pašventupių kronikos: nuojautos ir balsai iš anapus : mano mažieji didieji anykštėnai" (2015 m.).