Tėvas Dovydas Dimontas – žinomas Anykščių krautuvininkas, žydų bendruomenės įgaliotasis atstovas.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, N. Dimontas gyveno Charkove (Ukraina), kur baigė keturias gimnazijos klases.

1921 m. kartu su kitais karo pabėgėliais Dimontų šeima sugrįžo į Lietuvą, vėl gyveno Anykščiuose.

1923–1925 m. N. Dimontas mokėsi Panevėžio rusų gimnazijoje, 1925–1927 m. baigė Panevėžio apskrities savivaldybės lietuvių gimnaziją. 1927–1933 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete farmaciją.

1933 m. kaip farmacijos kandidatas N. Dimontas pradėjo dirbti stažuotoju Antano Vienuolio-Žukausko vaistinėje Anykščiuose.

1933 m. rudenį jis buvo pašauktas į karo tarnybą, tarnavo 1-ajame pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulke, vėliau buvo perkeltas į J. Basanavičiaus karo ligoninės vaistinę asistentu. Ten dirbdamas, jis parašė universiteto diplominį darbą ir išlaikė valstybinius egzaminus. 1934 m. rudenį N. Dimontas gavo chemiko-vaistininko išsilavinimą liudijantį diplomą.

Atlikęs karinę tarnybą, 1935 m. vasario 27 d. jis buvo paleistas į atsargą ir 1935–1940 m. dirbo Anykščiuose privačioje A. Vienuolio-Žukausko vaistinėje chemiku-vaistininku, buvo samdomas šios vaistinės vedėjas.

1940 m. spalį pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu nacionalizavus vaistinę, N. Dimontas liko dirbti Anykščių 213-osios vaistinės vedėju.

Buvo vedęs, žmona Dobrė Reznikaitė-Dimontienė (?–1941) – vaistininkė, nužudyta Antrojo pasaulinio karo pradžioje.

Žuvo 1941 m. rugpjūtį Anykščiuose – buvo sušaudytas kartu su kitais Anykščių žydais vokiečių okupacijos pradžioje.

N. Dimonto veikla ir likimas pristatyti Reginos Stonkutės-Žukienės sudarytame žinyne "Lietuvos farmacininkų erškėčių keliai" (leidinio "Lietuvos farmacija" II tomas, 2002 m.).