Motina Marija Dailidėnaitė-de Kiela (1899–1966) – žemdirbė, emigrantė Argentinoje.

1920 m. kovo 22 d. Traupio bažnyčioje jį pakrikštijo šios bažnyčios vikaras Antanas Brazaitis, krikštatėviai buvo Kazimieras Šniukšta ir Marijona Šniukštienė.

Tėvui palikus šeimą ir 1927 m. mirus, o motinai emigravus į Argentiną, I. Dailidėną užaugino teta (motinos sesuo) Vincenta Dailidėnaitė (1892–1964) – žemdirbė.

Apie 1927–1931 m. mokėsi Levaniškių (Anykščių r.) pradžios mokykloje, 1931–1937 m. baigė Raguvos (Panevėžio r.) progimnaziją.

Mokydamasis Raguvoje, I. Dailidėnas pirmąsias muzikos žinias gavo iš vargonininko B. Žilinsko, paskui 1937–1946 m. vargonininkavo Užugiryje (Ukmergės r.), taip pat trumpai – Pagiriuose (Ukmergės r.).

1946–1950 m. jis mokėsi Kauno J. Gruodžio muzikos mokykloje choro dirigavimo specialybės (dėstytojas Nikodemas Martinonis), mokyklą baigė su pagyrimu.

Nuo 1950 m. iki gyvenimo pabaigos I. Dailidėnas gyveno Ukmergėje.

1950–1956 m. I. Dailidėnas dirbo Ukmergės Vlado Žvirblio pedagoginės mokyklos muzikos dėstytoju ir moksleivių mišraus choro vadovu. Chorą parengė 1955 m. respublikinei dainų šventei ir respublikiniam specialiųjų vidurinių mokyklų chorų konkursui, kur su šiuo choru laimėjo pirmąją vietą – aukščiausią Ukmergės chorų kada nors pasiektą įvertinimą. Dėstytojų ir moksleivių jėgomis jis pastatė J. Offenbacho operetę "Perikola".

Nuo 1955 m. rudens I. Dailidėnas buvo Ukmergės 1-osios vidurinės mokyklos choro vadovas. 1956 m. pabaigoje uždarius Ukmergės Vlado Žvirblio pedagoginę mokyklą, 1956–1976 m. jis buvo Ukmergės 1-osios vidurinės mokyklos muzikos ir dainavimo mokytojas, vadovavo šios mokyklos vaikų ir vyresniųjų klasių moksleivių chorams. Chorai (dalyvavo iki 260 moksleivių) pirmąsias vietas pelnydavo rajono ir zonos meno mėgėjų apžiūrose, dalyvaudavo dainų šventėse. Jis subūrė pirmąjį Ukmergėje berniukų chorą, vaikų chorą parengė 1964 ir 1975 m. respublikinėms dainų šventėms, o mišrųjį – 1964 ir 1969 m. respublikinėms moksleivių dainų šventėms.

1976–1980 m. I. Dailidėnas dirbo mokytoju ir vadovavo chorams Ukmergės pagalbinėje mokykloje-internate, kol išėjo į pensiją. Jis taip pat dirbo ir Ukmergės vaikų muzikos mokykloje dainavimo mokytoju.

Be pedagoginio darbo, I. Dailidėnas nuolat dirbo ir su suaugusiųjų chorais. Nuo 1956 m. jis vadovavo Ukmergės rajono švietimo darbuotojų profsąjungos, nuo 1958 m. – rajono mokytojų mišriesiems chorams. Vėliau jis buvo Ukmergės rajkoopsąjungos vyrų ir moterų chorų vadovas, vyrų chorą parengė 1963 m. I respublikiniam vyrų chorų sąskrydžiui Panevėžyje, o moterų – 1965 ir 1975 m. respublikinėms dainų šventėms.

Nuo 1958 m. jis kiek laiko vadovavo ir Deltuvos (Ukmergės r.) kaimo kultūros namų 60 choristų mišriajam chorui, kuris Ukmergės rajono meno mėgėjų apžiūroje pelnė pirmąją vietą, dalyvavo televizijos laidoje.

1961 m. Ukmergės meno mėgėjų jėgomis I. Dailidėnas pastatė I. Dunajevskio operetę "Laisvasis vėjas", o 1964 m. – F. Schuberto operetę "Trijų mergelių namai".

Daug metų jis buvo Ukmergės rajono dainų švenčių organizatorius ir vyriausiasis dirigentas, rajono muzikos mokymo metodinės komisijos pirmininkas.

I. Dailidėnas buvo apdovanotas Lietuvos SSR laudies švietimo pirmūno ženkleliu (1966 m.).

Laisvalaikiu mėgo gėlininkystę.

Vedė 1944 m., žmona Ona Girnytė-Dailidėnienė (1922–2009) – pedagogė, matematikos ir geografijos mokytoja. Sūnūs: Vidmantas Dailidėnas (g. 1945 m.) – mokslininkas inžinierius, technologijos mokslų (elektros ir elektronikos inžinerijos) daktaras (1979 m.), verslininkas, Saulius Dailidėnas (g. 1955 m.) – gydytojas chirurgas traumatologas.

Mirė 2008 m. rugpjūčio 9 d. Plungėje. Palaidotas Ukmergės miesto Dukstynos kapinėse (28 kvartalas, 6543 kapavietė). Kapą ženklina pilkai rusvo šlifuoto akmens paminklinė kompozicija su įkomponuotu akmeniniu kryžiumi ir įrašais metalinėmis raidėmis: "Ipolitas / Dailidėnas / 1920–2008" ir "Ona / Dailidėnienė / 1922–2009".

I. Dailidėno biografija publikuojama Boleslovo Zubricko enciklopediniame žinyne "Pasaulio lietuvių chorvedžiai" (1999 m.).