Motina Veronika Janonienė-Genčiauskienė (1925–2018) – kultūros organizatorė, bibliotekininkė. Augo su patėviu Jonu Genčiausku (1928–1968) – žemės ūkio veiklos organizatoriumi. Sesuo Nijolė Genčiauskaitė-Lukoševičienė (g. 1963 m.) – buhalterė.

1955–1957 m. mokėsi Netikiškių (Anykščių r.) pradinėje mokykloje, 1957–1959 m. – Vertimų (Anykščių r.) pradinėje mokykloje, 1959–1961 m. – Andrioniškio (Anykščių r.) septynmetėje mokykloje, 1961–1963 m. – Surdegio (Anykščių r.) aštuonmetėje mokykloje, 1963–1966 m. baigė Troškūnų (Anykščių r.) vidurinę mokyklą. 1966–1970 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete bibliotekininkystę ir bibliografiją, įgijo mokslinio bibliotekininko bibliografo išsilavinimą.

1970–1971 m. O. Janonis dirbo Lietuvos respublikinės bibliotekos (Vilnius) Lituanistikos-kraštotyros skyriuje bibliografu ir vyresniuoju redaktoriumi.

1971–1993 m. jis dirbo Kaune ir dėstė Vilniaus universiteto Kauno vakarinio fakulteto studentams bibliografijos disciplinas. 1971–1972 m. jis buvo  Politinės ekonomijos katedros dėstytojas, 1972–1979 m. – naujai įkurtos Bibliotekininkystės ir bibliografijos katedros vyresnysis dėstytojas, 1979–1982 m. – šios katedros asistentas, 1982–1992 m. – docentas. 

1981–1982 m. jis trumpai dirbo Bibliotekininkystės ir bibliografijos katedros vedėju. 1992–1993 m. jis buvo Vilniaus universiteto Kauno Humanitarinio fakulteto Informatikos katedros docentas.

1976–1979 m. O. Janonis neakivaizdžiai studijavo Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas, Rusija) N. Krupskajos kultūros instituto aspirantūroje ir 1979 m. ten apsigynė pedagogikos mokslų kandidato disertaciją "Metodologiniai bibliografinės produkcijos sisteminio tyrimo aspektai", 1993 m. buvo nostrifikuotas socialinių mokslų, komunikacijos ir informacijos daktaras.

1985–1989 m. jis taip pat buvo Kauno viešosios bibliotekos mokslinės tarybos narys, 1989–1993 m. dirbo Kauno viešosios bibliotekos Nacionalinės bibliografijos grupės vyriausiuoju redaktoriumi. 

1993–2011 m. O. Janonis dirbo Vilniuje, dėstė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studentams bibliografijos disciplinas.

1993–2005 m. jis buvo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros katedros docentas. 2001–2002 m. jis taip pat dirbo Klaipėdos universiteto Bibliotekininkystės katedroje docentu ir moksliniu darbuotoju.

2004 m. Vilniaus universiteto Komunikacijos ir Filosofijos fakultetų tarybų sudaryta habilitacijos komisija nusprendė, kad O. Janonis atitinka humanitarinių mokslų srities komunikacijos ir informacijos krypties habilitacijos reikalavimus. Jam buvo įteikta habilitacijos pažyma.

2005–2011 m. O. Janonis buvo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto profesorius. Jis dėstė kursus: bibliografijos teorija, Lietuvių bibliografija, informacijos tvarkyba ir ieška (bibliografinis aprašas), bibliografinė heuristika. Nuo 2011 m. jis pasitraukė iš pedagoginės veiklos ir ėmėsi mokslo tiriamojo darbo, iki gyvenimo pabaigos buvo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto afilijuotasis profesorius.

O. Janonis buvo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto tarybos narys (1995–1998 m.), Vilniaus universiteto Senato narys (2005–2010 m.).

Nuo 2005 m. O. Janonis buvo Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus Humanitarinių mokslų sekcijos Knygotyros pasekcijos narys. Jis buvo Lietuvos bibliotekų tarybos (1997–2002 m.), Lietuvos bibliotekininkų draugijos, įvairių komisijų narys.

O. Janonis taip pat buvo Lietuvos Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centro Nacionalinės spaudos retrospektyviosios bibliografijos skyriaus vyresnysis bibliografas, redaktorių kolegijos tarybos narys (nuo 1993 m.) ir kolegijos pirmininko pavaduotojas. Jis buvo periodinių ir tęstinių leidinių ("Bibliotekų darbas", "Tarp knygų", "Knygotyra", "Bibliografijos žinios", "Bibliografija"), enciklopedinio žodyno "Knygotyra" (1997 m.) redaktorių kolegijų narys, biografijų žinyno "Lietuvos knygos veikėjai" redaktoriaus pavaduotojas. Jis taip pat buvo tarptautinio bibliografijos leidinio ir duomenų bazės "ABHB. Annual bibliography of the history of the printed book and libraries" vienas iš redaktorių kolegijos narių ir sudarytojų.

Jo mokslinių interesų sritis – bibliografijos mokslo metodologija, valstybinės ir tautinės bibliografijos teorija, metodologija ir vadyba.

O. Janonis paskelbė per 70 mokslinių publikacijų bibliografijos mokslo metodologijos, bibliografijos teorijos, Lietuvos valstybinės ir lietuvių nacionalinės bibliografijos klausimais, apie 20 mokslo populiarinimo publikacijų, taip pat analitinių ir referatinių apžvalgų, sudarė ir redagavo bibliografinių rodyklių.

Svarbiausi O. Janonio leidiniai:

1981 m. – "Metodičeskije ukazanija po razrabotke kursa "Osnovy metodologiji bibliografovedenija" (rusų kalba, "Kurso "Bibliografijos metodologijos pagrindai" dėstymo metodiniai nurodymai").

1983 m. – "Tarybų Lietuvos bibliografijos mokslas, 1976–1982".

1986 m. – "Tarybų Lietuvos bibliografijos mokslas, 1983–1985".

1988 m. – "Bibliografijos mokslo įvadas" (su kitais autoriais).

1989 m. – "Tarybų Lietuvos bibliografinė produkcija, 1971–1985".

1991 m. – "Lietuvių nacionalinė bibliografija 1945–1990 metais" (su kitais autoriais).

1993 m. – "Nacionalinės bibliografijos paraštėje" (bibliografo užrašai).

1994 m. – "Lietuvių bibliografinė tarnyba (iš išeivijos bibliografijos istorijos)" (su J. Zinkevičiene).

1995 m. – "Bendroji bibliografijos priemonių sudarymo metodika" (su E. Macevičiūte ir J. Zinkevičiene).

1997 m. – "Serialinių leidinių publikacijų bibliografinė apskaita", "Iš Surdegio praeities" (kraštotyrinis leidinys, kitas leidimas – 2003 m.), "Vaclovo Biržiškos "Lietuvių bibliografija".

1999 m. – "Bibliografinė heuristika" (su Elena Macevičiūte), "Rusiškieji interneto ištekliai bibliotekininkui", "Lietuvių bibliografija" (mokomoji programa).

2000 m. – "Bibliografijos teorija : mokomoji programa".

2001 m. – "Bibliografijos teorija : mokomoji priemonė" (kitas papildytas leidimas – 2002 m.).

2002 m. – "Lietuvos bibliografijos mokslas 1986–2000 metais: referatinė apžvalga", "Bibliografijos mokslas ir praktika XX a. antrojoje pusėje: raidos bruožai", "Bibliografinis mokslinių darbų apipavidalinimas", "Bibliografijos disciplinų mokomosios programos".

2004 m. – "Arvydas Šeškevičius" (personalinė bibliografijos rodyklė).

2005 m. – "Bibliografinių nuorodų ir jų sąrašo sudarymo studijų bei mokslo darbuose metodika".

2007 m. – "Lietuvos ir išeivijos bibliografijos chronologija (iki 1990 m.)".

2008 m. – "Rašto darbų metodiniai nurodymai" (su Z. Atkočiūniene ir M. Stonkiene).

2009 m. – "Bibliografijos teorija : mokomoji knyga".

2010 m. – "Surdegis 1510–1940 metais. Laikai ir žmonės" (kraštotyros žinynas).

2012 m. – "Surdegio Šv. Dvasios vyrų vienuolynas" ("Surdegskij v čest Sošestvija Sviatogo Ducha na apostolov mužskoj monastyr", istorijos ir kraštotyros žinynas rusų kalba), "Anykščių krašto tyrėjo parankinė knyga" (1 ir 2 tomai, archyvinis kraštotyros žinynas).

2014 m. – "Surdegis ir jo apylinkės : atminimo knyga" (kraštotyros enciklopedinis žinynas), "Anykščių krašto tyrėjo parankinė knyga : Kn. 3 : Anykščių kraštas tarpukariu ir okupacijų metais" (archyvinis kraštotyros žinynas).

2016 m. – "Anykščių kraštotyrininkai : biobibliografinis žodynas. Pirmoji dalis. Biografijos" (leidinio sudarytojas kartu su Audrone Berezauskiene).

2017 m. – "Surdegis XV–XX a. : įvykių chronologija" ("Surdegiečio bibliotekėlės" 1-asis leidinys), "Surdegio Šv. Dvasios vyrų vienuolyno istorijos puslapiai" (rusų kalba, "Surdegiečio bibliotekėlės" 2-asis leidinys), "Surdegio ir jo apylinkių bajorai (XIX a. II pusė – XX a. pr.)" ("Surdegiečio bibliotekėlės" 3-asis leidinys).

2018 m. – "Surdegis : bibliografijos rodyklė (1622–2017)" ("Surdegiečio bibliotekėlės" 4-asis leidinys), "Anykščių kraštotyrininkai : biobibliografinis žodynas. Antroji dalis. Bibliografinė medžiaga (1889–2017)" (leidinio redaktorius ir vienas iš sudarytojų).

Su kitais autoriais jis parengė daugiau nei 10 žinynų, sudarė elektroninę kompaktinę plokštelę "Lietuvos knygos veikėjai" (2004 m.), parengė ir išleido Balio Kašponio memuarus "Mokytojo ir vargonininko atsiminimai" (2018 m.).

O. Janonio moksliniai straipsniai ir recenzijos buvo spausdintos "Knygotyroje", "Bibliografijos žiniose", "Bibliografijoje", "Bibliotekų darbe", "Tarp knygų", Maskvos kultūros instituto mokslo darbuose, elektroniniame žurnale "GATA", žurnaluose "Sovetskaja bibliografija", "Libri".

Jis skaitė pranešimus Lietuvos ir tarptautinėse bibliotekininkų, bibliografų ir knygotyrininkų konferencijose bei seminaruose, skaitė paskaitas bibliotekos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kursuose (1985–1989 m.), stažavosi Rusijos (1983 m.) ir Lenkijos (1994, 1995 m.) mokslo įstaigose.

Nuo 2011 m. O. Janonis buvo Kauno anykštėnų draugijos steigimo iniciatyvinės grupės narys, nuo 2012 m. balandžio – Kauno anykštėnų draugijos tarybos narys, Draugijos pirmininko pavaduotojas. Nuo 2012 m. jis buvo Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narys.

O. Janonis buvo Vaclovo Biržiškos pirmosios premijos laureatas (1996 m.) ir Anykščių rajono Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos laureatas (2012 m.). Jam buvo suteiktas Anykščių rajono Garbės piliečio vardas (2019 m.).

Jis buvo apdovanotas Kultūros ministerijos premija už bibliotekininkystės, bibliografijos ir knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose (2005 m.). Vilniaus universiteto rektorius O. Janoniui yra tris kartus pareiškęs padėkas (1980, 1985 ir 2006 m.). Už taurų darbą, tyrinėjant tautos kultūros paveldą, jis apdovanotas Lietuvos kraštotyros draugijos padėka (2018 m.). Lietuvos Respublikos 100-mečio proga jis apdovanotas Anykščių rajono savivaldybės "Šimtmečio anykštėno" atminimo ženklu (2019 m.).

Vilniaus universitetas išleido Julijos Zinkevičienės parengtą bibliografinę rodyklę "Osvaldas Janonis : literatūros rodyklė (1968–1998)" (1998 m.) ir bibliografinį leidinį "Osvaldas Janonis : Autobibliografijos rodyklė (1968–2007)" (2008 m.). Išsami O. Janonio kraštotyrinės veiklos apžvalga skelbiama informacinio leidinio "Anykščių kraštotyrininkai : biobibliografinis žodynas" pirmojoje dalyje "Biografijos" (2016 m.) ir antrojoje dalyje "Bibliografinė medžiaga (1889–2017)" (2018 m.).

Šeimos nesukūrė.

Mirė 2020 m. gruodžio 8 d. Kaune. Palaidotas Surdegio (Anykščių r.) kapinėse Genčiauskų šeimos kape prie motinos.

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyrius sudarė O. Janonio personalinį rankraščių ir kitų asmeninių dokumentų fondą F.3, kuriame yra 98 saugomi vienetai, apimantys 1947–2018 m. laikotarpį.