Tėvai: Ignotas Januška (1873–1953) ir Marijona Simanonytė-Januškienė (1880–1968) – valstiečiai žemdirbiai, turėjo 14 ha žemės. Užaugo šeimoje su penkiais broliais (dar du broliai mirė maži), buvo jauniausia. Broliai: Mykolas Januška (1898–1989) – laisvės gynėjas Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, emigrantas Kanadoje, visuomenininkas, Juozapas Januška (1901–1985) – emigrantas Kanadoje, automechanikas, Vladislovas Januška (1904–1905) – mirė kūdikystėje, Vincas Januška (1906–1998) – emigrantas Kanadoje, visuomenininkas, Jurgis Januška (1909–1968) – emigrantas Kanadoje, verslininkas ir visuomenininkas, Petras Januška (1911–1914) – mirė vaikystėje, Petras Januška (1916–1986) – emigrantas Kanadoje, ekonomistas, verslininkas, visuomenininkas.

1921 m. rugsėjo 29 d. Kurklių bažnyčioje ją pakrikštijo klebonas Ignas Veblauskas, krikštatėviais buvo Matas Januška ir Marijona Stimbirytė.

Baigė Kurklių pradžios mokyklą, mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1942 m. baigė Kauno mokytojų seminariją.

1942–1944 m. M. Januškaitė dirbo pradžios mokykloje mokytoja.

1944 m. ji pasitraukė iš Lietuvos į Vakarus, iš pradžių gyveno Vienoje (Austrija) ir dirbo Vienos ligoninėje slaugytoja, slaugė sužalotus kareivius. 1945–1947 m. M. Januškaitė gyveno Miunchene (Vokietija), kiek laiko studijavo Miuncheno universitete.

1947 m. ji išvyko į JAV, įsikūrė Čikagoje (Ilinojaus valstija) ir ten gyveno iki gyvenimo pabaigos. 1964 m. Čikagoje M. Kriaučiūnienė baigė koledžą, kur studijavo anglų kalbą.

1961–1967 m. M. Kriaučiūnienė buvo Lietuvos moterų klubo Čikagos skyriaus prezidentė, nuo 1966 m. – Balzeko lietuvių kultūros muziejaus Moterų gildijos narė ir pirmoji pirmininkė, Balzeko lietuvių kultūros muziejaus direktorė.

1968–1990 m. ji dirbo JAV imigracijos ir natūralizacijos tarnybos įstaigoje, buvo vertėja apygardos teismuose ir Čikagos policijos departamente.

Ji taip pat buvo vizituojanti mokytoja Čikagos priemiesčių gimnazijoje.

1983 m. sausio 20 d. M. Kriaučiūnienė buvo paskirta Lietuvos garbės vicekonsule Čikagoje ir šias pareigas ėjo iki 1985 m. liepos 1 d. Ji buvo Lietuvių tautodailės instituto garbės narė.

Ji aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės ir savanorių veikloje, daug metų iki senatvės dirbo savanore Shriners vaikų ligoninėje, kur padėdavo vaikams, atvykusiems iš Lietuvos chirurginėms operacijoms, jiems vertėjavo. Nuo 1992 m. M. Kriaučiūnienė buvo Amerikos lietuvių organizacijos "Lietuvos vaikų viltis", padedančios ortopedinėmis ligomis sergantiems Lietuvos vaikams, savanorė aktyvistė ir veiklos organizatorė.

M. Kriaučiūnienė apdovanota ypač pasižymėjusių JAV imigrantų garbės ženklu (1975 m.). Ji pelnė Čikagos lietuvių moterų klubo apdovanojimą (1994 m.), Balzeko lietuvių kultūros muziejaus Moterų gildijos apdovanojimą (1987 m.) ir Lietuvos Vyčių apdovanojimą (2002 m.). "Pioneer Press" leidykla ją pripažino iškiliausia metų savanore. 2003 m. ji buvo priimta į Čikagos senjorų garbės klubą. Balzeko lietuvių kultūros muziejus ją išrinko 2005 metų žmogumi už nuopelnus Lietuvos laisvei ir už Lietuvos kultūros puoselėjimą.

Laisvalaikiu gamindavo tautodailės kūrinius – daugiausia žaislus ir papuošalus iš šiaudų. 1960–2016 m. kasmet Čikagoje vykstančiam festivaliui "Žiemos stebuklai" šiais kūriniais ji puošdavo kalėdinę eglutę, supažindindama amerikiečius su lietuvių tradicijomis, šiaudiniais žaislais puošdavo eglutes ir Čikagos tarptautiniuose oro uostuose.

Ištekėjo 1947 m. JAV, vyras Viktoras Kriaučiūnas (Viktor Krauchunas, 1915–1988) – emigrantų JAV palikuonis, kariškis, teisininkas advokatas. Liko našlė. Sūnus Raimondas Kriaučiūnas (Raymond Krauchunas, g. 1949 m.).

Mirė 2017 m. birželio 11 d. Čikagoje (Ilinojaus valstija, JAV). Palaidota Čikagos Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse šeimos kapavietėje.

M. Kriaučiūnienės gyvenimas ir veikla pristatoma biobibliografiniame žodyne "Anykščių tautodailininkai" (2024 m.).