1958–1966 m. mokėsi Skiemonių (Anykščių r.) vidurinėje mokykloje, 1966–1970 m. – Vilniaus pedagoginėje mokykloje.

1968–1972 m. A. Matuškevičiūtė dirbo Vilniaus 44-ojo, 109-ojo vaikų darželių auklėtoja.

1971–1991 m. ji buvo Vilniaus 13-ojo, 78-ojo, 101-ojo vaikų darželių vedėja.

1972–1974 m. ji neakivaizdžiai studijavo Šiaulių pedagoginiame institute, 1978–1980 m. neakivaizdžiai baigė studijas ir įgijo aukštąjį pedagoginį išsilavinimą Vilniaus pedagoginiame institute.

1991–2022 m. A. Vilūnienė buvo Vilniaus vaikų invalidų ugdymo centro "Viltis", po įstaigos pertvarkymo – "Vilties" specialiosios mokyklos – daugiafunkcinio centro direktorė, pirmoji šios įstaigos vadovė, auklėtoja ekspertė, kol išėjo į pensiją.

Nuo 1991 m. veikiantis ugdymo centras "Viltis" buvo naujo tipo švietimo institucija, teikianti pagrindinį specialųjį išsilavinimą Vilniaus mieste ir rajone gyvenantiems vaikams ir jaunuoliams, turintiems žymius kompleksinius raidos bei žymius judesio padėties sutrikimus. Šiame centre nuolat ugdoma 60–80 asmenų – tai sunkiausią negalią turintys asmenys tarp keturių ugdymo centrų, veikiančių Vilniuje.

A. Vilūnienė taip pat buvo Maltos ordino narė, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos "Viltis" narė ir šios bendrijos tarybos narė, programų koordinatorė.

A. Vilūnienė parengė ir išleido knygas "Savarankiškumo formavimas buityje" (kartu su Edita Astapovičiene ir Valerija Liaudanskiene, 2003 m.), "Bendravimo su vaikais, turinčiais įvairaus lygio negalią, būdai ir technologijos" (kartu su V. Liaudauskiene, 2007 m.).

Ji yra projekto "Yra šalis..." nominantė tarp "Dešimt+" asmenybių mokytojų kategorijoje.

Ištekėjusi, vyras Jonas Vilūnas. Vaikai: Eglė (g. 1976 m.), Simonas (g. 1978 m.).