 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
|
Jonas KLIČIUS
|
|
Gimimo data: 1910-05-27 Gimimo vietovė: Pikietos k. (Anykščių r.) » Trumpai: Žurnalistas, kariškis, publicistas, leidėjas |
2021-11-09 | Spausdinti
Tėvai: ? Kličius – kariškis ir Barbora Kličiuvienė (1880–1950) – žemdirbė. Tėvui studijuojant karybą ir dalyvaujant Pirmajame pasauliniame kare, augo su motina Pikietoje. Vasaromis piemenaudamas, per dvejus metus baigė keturis pradžios mokyklos skyrius. J. Kličius jaunystėje įsitraukė į pogrindinę komunistinę veiklą, nuo 1928 m. buvo komjaunuolis, nuo 1929 m. – komunistas. 1928–1929 m. jis užsiėmė komjaunimo ir komunistų organizacine veikla tuometinėje Ukmergės apskrityje, Pikietos, paskui Pabaisko apylinkėse, buvo pogrindinės komunistų partijos Ukmergės parajonio ir Kauno rajono komitetų narys. Už neteisėtą antivalstybinę veiklą Pabaisko apylinkėse 1928 m. J. Kličius buvo suimtas ir nuteistas pusantrų metų laisvės atėmimo lygtinai. 1929 m. jis vėl buvo suimtas Gelvonuose (Širvintų r.) ir nuteistas 12 metų nelaisvės, bet kaip nepilnamečiui bausmė trečdaliu sutrumpinta. Pridėjus ankstesnio teismo skirtą lygtinę bausme, jis 1929–1938 m. praleido Ukmergės, Kauno, Šiaulių ir Raseinių kalėjimuose. Kalinamas jis bendradarbiavo politinių kalinių laikraštyje "Kolektyvistas" ir kitoje pogrindinėje spaudoje. Paleistas į laisvę, 1938–1940 m. J. Kličius dirbo Kaune darbininku, savarankiškai pasiruošė ir Kauno 5-ojoje gimnazijoje eksternu išlaikė gimnazijos kurso egzaminus. 1941 m. jis buvo darbininkas Vilniuje.
1940–1941 m. sovietinės okupacijos laikotarpiu jis dirbo laikraščio "Tiesa" redakcijoje, buvo skyriaus vedėjas. Lietuvą pasiekus Antrojo pasaulinio karo frontui, J. Kličius pasitraukė į Rytus, 1941–1942 m. dirbo kolūkiuose Gorkio (dabar – Žemutinis Naugardas, Rusija) ir Penzos srityse bei Dagestane. Nuo 1942 m. jis buvo mobilizuotas į sovietinę kariuomenę, buvo Raudonosios armijos 16-osios lietuviškos divizijos karys, baigė pėstininkų karo mokyklą Balachnoje (Žemutinio Naugardo sritis, Rusija). 1944–1956 m. jis buvo šios divizijos laikraščio "Tėvynė šaukia" atsakingasis sekretorius, majoras (nuo 1952 m.). Tarnaudamas kariniame dalinyje, jis baigė vakarines universitetines studijas ir įgijo aukštąjį filologinį išsilavinimą. Po demobilizacijos J. Kličius 1956–1958 m. dirbo Grožinės literatūros leidykloje redakcijos vedėju. 1958–1973 m. jis buvo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos referentas, sekretorius. 1974–1982 m. jis dirbo Vyriausiosios enciklopedijų redakcijos moksliniu redaktoriumi. J. Kličius parašė atsiminimų, išleido knygą "Net ir žydro dangaus pavydėjo" (1963 m.), išvertė ir išleido grožinės literatūros kūrinių: Aleksejaus Vislobokovo apybraižą "Apie materijos ir judėjimo neatskiriamumą" (1956 m.), Juzefo Kraševskio apysaką "Kunigas" (1958 m., kitas leidimas – 1994 m.). Jis sudarė ir išleido Antrojo pasaulinio karo dalyvių atsiminimų rinkinį "Žygiai, apkasai, atakos" (1961 m.). Tai solidžiausias XX a. antrojoje pusėje Lietuvoje parengtas SSRS–Vokietijos karo dalyvių atsiminimų leidinys, kurio temos palietė svarbiausius 1941–1945 metų karinius veiksmus. Nors informacija buvo pateikta kaip būdinga to laikotarpio sovietinė propaganda, autentiški karo liudininkų prisiminimai išlieka vertingi karo istorija besidomintiems skaitytojams. Publikacijas spaudoje J. Kličius pasirašinėjo įvairiais slapyvardžiais: Vabalas, J. Nardis, Brandtas, Julius Girdenis, J. Gaivenis, Laskauskas, J. K-čius. J. Kličiui buvo suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio kultūros veikėjo garbės vardas (1970 m.). Buvo vedęs, žmona Teofilija Kličiuvienė (1927–2012). Mirė 2004 m. rugsėjo 26 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kvartale. Kapą ženklina pilko akmens paminklas-stela su iškaltu įrašu: "Kličiai / Barbora 1880–1950 / Jonas 1910–2004 / Teofilija 1927–2012". |