Tėvai: Balys Gabrilavičius (1907–?) – miškininkas, Ažuožerių eigulys, ir Kazimiera Lunskutė-Gabrilavičienė (1910–?).

1949–1953 m. mokėsi Dvarelių (Anykščių r.) pradinėje mokykloje, 1953–1954 m. – Anykščių 1-ojoje septynmetėje mokykloje, 1954–1956 m. – Ažuožerių (Anykščių r.) septynmetėje mokykloje, 1956–1960 m. baigė Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą 17-ojoje jos laidoje. 1960–1965 m. studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultete, įgijo miškininko išsilavinimą.

1966 m. R. Gabrilavičius dirbo Kauno miškų ūkio Karmėlavos girininkijoje miško techniku, 1966–1969 m. – Kauno miškų ūkio inžinieriumi.

1969–1972 m. jis tęsė studijas SSRS Mokslų akademijos Miškininkystės laboratorijos aspirantūroje, kur parengė ir 1973 m. Vilniaus universitete apsigynė biologijos mokslų kandidato disertaciją "Kai kurių paprastosios eglės (Picea abies L.) formų kariologiniai tyrimai Lietuvoje", 1993 m. nostrifikuotas biomedicinos mokslų, biologijos daktaras.

1972–1974 m. R. Gabrilavičius buvo Lietuvos miškų ūkio Mokslinių tyrimų instituto Miško želdinimo skyriaus jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1974–1995 m. – Miško genetikos ir selekcijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas.

Nuo 1995 m. jis buvo Lietuvos miškų instituto Miško genetikos ir atkūrimo skyriaus vedėjas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Miškininkystės katedros docentas, kol išėjo į pensiją. Dabar jis yra Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto Miško genetikos ir selekcijos skyriaus konsultantas.

R. Gabrilavičius taip pat yra Baltijos šalių selekcininkų tarybos, Lietuvos genetikų ir selekcininkų draugijos tarybos, Miško genetinių išteklių ir sėklininkystės reikalų ekspertų komisijos narys.

1995 m. jis stažavosi Lenkijoje, dalyvavo Lietuvos ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose.

R. Gabrilavičiaus mokslinės veiklos sritis – miško genetika ir praktinė selekcija: pušies, eglės, ąžuolo populiacijų fenotipinė ir genotipinė struktūra, pušies ir eglės populiacijų ir atskirų genotipų palikuonių požymių paveldėjimas, miško genetinių išteklių atranka, išsaugojimas bei naudojimas.

R. Gabrilavičius yra 100 mokslinių darbų bei straipsnių, 2 metodinių priemonių studentams, 20 rekomendacijų gamybai, 2 valstybinių įstatymų, 6 nuostatų autorius ir bendraautoris. Jis parašė monografijas "Eglės genetiniai tyrimai Lietuvoje" (su kitais autoriais, 2003 m.) ir "Retos medžių rūšys Lietuvos miškuose" (su Raimundu Petroku ir Juliumi Danisevičiumi, 2013 m.), sudarė ir išleido istorinę apžvalgą "Anykštijos šiluose ir giriose" (2004 m.).

Laisvalaikį skiria Lietuvos istorijai, literatūrai, dainuoja Girionių miškininkų chore.

Vedęs, žmona Danutė Gabrilavičienė (g. 1941 m.) – miškininkė inžinierė ekonomistė.

R. Gabrilavičiaus biografija skelbiama biografinio žinyno "Lietuvos miškininkai" 1-ajame tome (sudarė Gediminas Isokas, 1997 m.).