Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Mykolas VARNAS
2021-03-18

Vardas: Mykolas
Pavardė: VARNAS
Gimimo data: 1887-12-22
Gimimo vieta: Šventupio k. (Anykščių r.)

Trumpai:
Pedagogas rusų kalbos ir literatūros mokytojas


Tėvai – bežemiai valstiečiai. Užaugo penkių vaikų šeimoje su broliu ir trim seserimis.

Pasiruošęs savarankiškai, 1906 m. Ukmergėje jis išlaikė pradžios mokyklos mokytojo kvalifikacinius egzaminus ir pradėjo dirbti mokytoju.

1907–1908 m. M. Varnas dirbo Biržų pradžios mokyklos mokytoju, 1908–1915 m. buvo Šiaulėnų (Radviliškio r.) pradžios mokyklos vedėjas.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniams karui, M. Varnas pasitraukė į Rytus, 1915–1918 m. dirbo Maskvoje (Rusija), Bogorodsko lietuvių karo pabėgėlių pradžios mokykloje, o 1918–1921 m. buvo lietuvių pradžios mokyklos mokytojas Atkarske (Saratovo sritis, Rusija). Gyvendamas ir dirbdamas Rusijoje, jis įsitraukė į visuomeninę ir politinę veiklą, 1920 m. dalyvavo Rusijos Tarybų VIII suvažiavime.

1921 m. M. Varnas grįžo į Lietuvą ir 1921–1933 m. dirbo įvairiose Rytų Lietuvos mokyklose. 1921–1925 m. jis buvo Užpalių (Utenos r.) pradžios mokyklos mokytojas, 1924 m. ten įkūrė ir žemės ūkio klasę. Surengęs prosovietinę demonstraciją su raudonomis vėliavomis, atleistas iš pareigų Užpaliuose ir perkeltas, 1925–1926 m. jis dirbo Inturkės (Molėtų r.) pradžios mokyklos vedėju ir žemės ūkio klasės vedėju.

1926–1933 m. M. Varnas buvo Vyžuonų (Utenos r.) pradžios mokyklos vedėjas. 1928 m. jam buvo suteiktas pradžios mokyklos mokytojo cenzas. 1931–1933 m. jis buvo Vyžuonų jaunųjų ūkininkų ratelio vadovas.

1933–1937 m. M. Varnas buvo atsargos mokytojas Utenoje, pavaduodavo įvairių pradžios mokyklų mokytojus.

1937 m. jis apsigyveno Gedimino kaime šalia Utenos ir ten liko iki gyvenimo pabaigos.

1937–1944 m. M. Varnas buvo Utenos "Aušros" Nr. 3 pradžios mokyklos mokytojas, 1944–1950 m. – Utenos mergaičių gimnazijos rusų kalbos ir literatūros mokytojas. Panaikinus šią gimnaziją, jis liko Utenos 2-osios vidurinės mokyklos rusų kalbos ir literatūros mokytoju, kol 1959 m. išėjo į pensiją, turėdamas 52 metų pedagoginio darbo stažą.

Amžininkų prisiminimuose jis liko kaip itin subtilus ir kuklus mokytojas, nepasižymėjęs griežtumu, tik itin uoliai stengęsi išmokyti rusų kalbos kaip itin svarbaus dalyko. Jis atidžiai domėjosi mokinių socialinėmis problemomis, rasdavo būdų paremti sunkiau pragyvenančius. Užuot viešai žeminęs ar baręs prasikaltusius mokinius, jis visas pastabas išsakydavo kiekvienam asmeniškai.

M. Varnui buvo suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio mokytojo garbės vardas (1947 m.), jis buvo apdovanotas aukščiausiu sovietiniu valstybiniu apdovanojimu – Lenino ordinu (1950 m.), taip pat Darbo raudonosios vėliavos ordinu ir medaliu "Už pasižymėjimą darbe". Jis buvo vadinamas Utenos garbės piliečiu.

Laisvalaikiu mėgo namų ūkio darbus, pasižymėjo ypatingu tvarkingumu, dirbdavo sode, laikė bites.

Buvo vedęs Rusijoje, vaikų nesulaukė. Liko našlys. Nuo 1949 m. globojo ir į gyvenimą išleido augintinę Oną Zarankienę.

Mirė 1972 m. vasario 9 d. Gedimino kaime (Utenos r.). Palaidotas Utenos stačiatikių kapinėse prie anksčiau mirusios žmonos.

M. Varno biografija publikuota straipsnių rinkinyje "Vyžuonos : kraštas ir žmonės" (sudarė Algirdas Vyžintas, 2006 m.).