Tėvai: Vincentas Dičius (1856–1938) ir Monika Gutauskaitė-Dičiuvienė (1867–1951) – žemdirbiai pasiturintys ūkininkai, turėjo 27 ha žemės. Užaugo šešių vaikų šeimoje, dar viena sesuo mirė jaunystėje. Brolis ir seserys: Anelė Dičiūtė (1892–1968) – žemdirbė, Marijona Dičiūtė (1895–1913) – mirė jaunystėje, Juozas Dičius (1899–1991) – žemdirbys ūkininkas, Rozalija Dičiūtė-Rudokienė (1901–?) – žemdirbė, Teklė Dičiūtė-Medalskienė (1904–?) – žemdirbė ir Sofija Dičiūtė-Mikalauskienė (1911–1972) – žemdirbė. Pusbrolis (motinos brolio sūnus) Klemensas Gutauskas (1915–2002) – kunigas monsinjoras.

1907 m. rugsėjo 9 d. Debeikių bažnyčioje jį pakrikštijo klebonas Povilas Šimkevičius, krikštatėviais buvo Juozapas Pilkauskas ir Antanina Puodžiūnienė, Antano Puodžiūno žmona.

Mokėsi Katlėriškių pradžios mokykloje, 1928 m. baigė Utenos "Saulės" gimnaziją.

1928 m. J. Dičius buvo mobilizuotas į tarnybą Lietuvos kariuomenėje, mokėsi Karo mokykloje Kaune, 1929 m. lapkričio 23 d. ją baigė ir gavo leitenanto karinį laipsnį, iškart buvo išleistas į pėstininkų karininkų atsargą.

1929–1934 m. jis studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Diplominį darbą apsigynęs 1938 m., jis įgijo lietuvių kalbos mokytojo išsilavinimą.

1934–1935 m. jis dirbo Kelmės vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir karinio parengimo mokytoju, 1935–1937 m. buvo Žeimelio (Pakruojo r.) progimnazijos mokytojas, 1937–1940 m. – Veiverių (Prienų r.) T. Žilinsko gimnazijos mokytojas.

Nuo 1940 m. iki gyvenimo pabaigos J. Dičius gyveno ir dirbo Panevėžyje.

1940–1948 m. jis buvo Panevėžio 1-osios (berniukų) gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, pedagogų tarybos sekretorius, 1942–1944 m. ėjo gimnazijos direktoriaus (Petro Būtėno) pavaduotojo pareigas. J. Dičius globojo "Meno kuopos" literatus. 1945 m. pradžioje "Meno kuopai" nustojus veikti, jis įkūrė gimnazijoje literatų būrelį.

1948–1949 m. jis buvo Panevėžio mokytojų seminarijos direktoriaus pavaduotojas.

1949–1967 m. J. Dičius dirbo Panevėžio 2-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Vytauto Žemkalnio gimnazija) lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju, kol išėjo į pensiją. 1954–1963 m. šioje mokykloje jis buvo subūręs mokytojų dramos būrelį ir jam vadovavo.

Nuo jaunystės J. Dičius domėjosi literatūra, rašė apsakymus, eilėraščius, dramas, feljetonus, humoreskas, pjeses, komedijas, scenos vaizdelius. 1926–1927 m. jis su draugais leido rankraštinius laikraštėlius "Katlėriškių balsas" ir "Kanklių aidas", vyresniame amžiuje savo grožinius kūrinius spausdino laikraščiuose "Panevėžio apygardos balsas", "Panevėžio tiesa", "Tarybinis mokytojas".

Jo pjesė "Tarp mokyklos sienų" vaidinta Panevėžio gimnazijos teatre, kur ją pastatė Panevėžio dramos teatro režisierius Jonas Alekna (1944 m.). Apsakymas "Atviras žmogus" žurnalo "Tarybinis mokytojas" apsakymų konkurse buvo įvertintas antrąja premija (1957 m.).

Buvo vedęs, žmona Aldona Dičiuvienė (1922–1993). Liko našlys. Vaikai: Vidmantas Jonas Dičius (1944–2012), Rimvydas Dičius (g. 1945 m.) ir Nijolė Ona Dičiūtė-Marapolskienė (g. 1948 m.) – gydytoja neurologė.

Mirė 1994 m. balandžio 8 d. Panevėžyje. Palaidotas Panevėžio Šilaičių kapinėse šeimos kapavietėje (14 kvartalas, 1 eilė, 7 kapavietė). Kapą ženklina pilko šlifuoto akmens paminklas-stela su iškaltu įrašu: "Dičiai / Aldona / 1922–1995 / Jonas / 1907–1994".

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Rankraščių skyriuje saugoma dalis Jono Dičiaus rankraštinio palikimo, kurią perdavė jo sūnus Vidmantas (43 saugojimo vienetai, 1654 lapai). Tai 1922–1993 m. dokumentai: J. Dičiaus kūrinių rankraščiai (eilėraščiai, apsakymai, pjesės, feljetonai, humoreskos, apybraižos, atsiminimai, įvairūs užrašai ir konspektai); J. Dičiaus redaguoti rankraštiniai laikraštėliai "Katlėriškių balsas" ir "Kanklių aidai" (1926–1927 m., 5 vnt.); diplominis darbas "Kun. Tatarė – beletristinės prozos kūrėjas" (1939 m.); įvairių apdovanojimų raštai; J. Dičiaus portretinė nuotrauka.

J. Dičiaus kilmė ir veikla pristatoma Aldonos Karkauskienės genealoginės kraštotyros rinkinyje "Gimtinė : mirę kaimai ir žmonių likimai : Apanskų giminės istorija" (2014 m.). J. Dičius kaip Panevėžio mokytojas pristatomas Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės ir Broniaus Kačkaus knygoje "Dvidešimt metų drauge : puoselėjantys gimtojo Panevėžio atmintį" (2020 m.). Jo gyvenimas ir veikla pristatoma enciklopedinio žinyno "Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953" 4-ajame tome (2004 m.).