Tėvai: Petras Čaikauskas (? – apie 1932) ir Julija Žilytė-Čaikauskienė – darbininkai spaustuvininkai, grįžę į Lietuvą iš Sankt Peterburgo (Rusija). Buvo vyriausias vaikas penkių vaikų šeimoje.

Tėvams persikėlus, augo, gyveno ir mokėsi Kaune. Tėvui anksti mirus, augo su motina, nuo 1932 m. vėl gyveno Bebrūnuose.

Nuo mažens mėgęs drožinėti, jaunystėje K. Čaikauskas dirbo staliumi, meistro medžio drožėjo pagalbininku.

Po Antrojo pasaulinio karo jis kiek laiko dirbo Kavarsko (Anykščių r.) buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate staliumi, buvo Kavarsko vidurinės mokyklos praktikos darbų mokytojas.

Vėliau jis dirbo Anykščių namų valdyboje staliumi, buvo Anykščių rajkoopsąjungos stalius, susivienijimo "Lietuvos žemės ūkio technika" Anykščių skyriaus stalius, kol išėjo į pensiją.

1971 m. jis dirbo Anykščių 2-ojoje vidurinėje mokykloje pavaduojančiuoju technikos darbų mokytoju.

K. Čaikauskas nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio buvo Lietuvos SSR liaudies meno draugijos narys, tautodailininkas medžio drožėjas. Jis kūrė mažo formato dekoratyvinius medžio drožinius, kurie būdavo parduodami Panevėžio dailės dirbinių parduotuvėje, gamino dekoratyvias vazas, ragus, lentynėles.

Svarbiausi jo medžio drožiniai: "Vilniaus legenda", "Eglė žalčių karalienė", "Laimės žiburys", "Gulbė", "Aras", "Žaltys", "Medžiai ir ežiukai", "Lokys".

Su savo medžio drožiniais jis dalyvaudavo Anykščių rajono liaudies meno kolektyvinėse parodose.

Laisvalaikiu mėgo muziką, buvo Kavarsko kultūros namų saviveiklininkų styginių orkestro muzikantas ir vadovas.

Buvo vedęs, žmona Elena Čaikauskienė – tarnautoja. Užaugino tris vaikus.

Mirė 1995 m. Kavarske (Anykščių r.). Palaidotas Kavarsko kapinėse.

K. Čaikausko gyvenimas ir veikla pristatoma biobibliografiniame žodyne "Anykščių tautodailininkai" (2024 m.).