Anykštėnų biografijų žinynas

Vardas: Aleksandras
Pavardė: SAKAS
Gimimo data: 1946-02-26
Gimimo vieta: Anykščiai

Trumpai:
Matematikas informatikas, literatas, publicistas

Tėvai: Aleksandras Sakas (1908–1998) – laisvės gynėjas rezistentas pogrindininkas, politinis kalinys ir tremtinys, agronomas, ir Elena Dobregaitė-Sakienė (1916–1961) – gydytoja. Augo su dviem broliais, buvo vyriausias. Broliai: Vytautas Sakas (g. 1955 m.) – gydytojas chirurgas ir Remigijus Sakas (g. 1958 m.) – biologas ichtiologas.

Gimė jau suėmus ir įkalinus tėvą, augo su motina, 1946–1948 m. gyveno Anykščiuose, 1948–1950 m. – Prienuose.

1950 m. kartu su motina A. Sakas išvyko gyventi į Minusinsko rajoną Krasnojarsko krašte (Sibiras, Rusija), kur po kalinimo Vorkutos lageriuose buvo ištremtas jo tėvas. 1950–1953 m. jis gyveno Tigrickojės kaime, 1952 m. pradėjo mokytis Tigrickojės vidurinėje mokykloje. 1953 m. šeimai persikėlus į Kavkazskojės kaimą, ten 1954 m. baigė 2-ąją klasę Kavkazskojės vidurinėje mokykloje.

1954 m. su tėvais grįžęs į Lietuvą, 1954–1959 m. A. Sakas gyveno ir mokėsi Kražiuose (Kelmės r.), kur baigė Kražių vidurinės mokyklos (dabar – Kražių gimnazija) septynias klases. Persikėlęs į Klaipėdą, 1960 m. jis baigė aštuntąją klasę Klaipėdos 8-ojoje vidurinėje mokykloje, 1963 m. – Klaipėdos 4-ąją vidurinę mokyklą.

1963 m. jis pradėjo studijas Kauno politechnikos institute, bet jau tų pačių metų rudenį buvo perkeltas toliau studijuoti į Vilnių, į eksperimentinę Vilniaus universiteto KPI grupę. 1968 m. jis baigė studijas Vilniaus universiteto Matematikos ir mechanikos fakultete, įgijo matematiko išsilavinimą. Studijų metais 1967 m. nusprendęs pasitraukti iš komjaunimo, jis ir dar trys taip pat pasielgę bendraminčiai studentai tokiu savo akibrokštu sukėlė rūpesčių tuometinei sovietinei universiteto vadovybei.

Baigęs studijas, 1968–1969 m. A. Sakas trumpai dirbo Vilniuje, o nuo 1969 m. persikėlė ir įsikūrė Klaipėdoje. Iki 1986 m. jis dirbo Klaipėdos 18-ojoje vidurinėje mokykloje matematikos mokytoju. Su mokiniais jis dalyvaudavo turistiniuose žygiuose po Lietuvą, iškylose į Sovietų Sąjungos kalnynus.

Nuo 1986 m. jis keletą metų dirbo Klaipėdos miesto statistikos skyriaus Skaičiavimo centre, Lietuvos Atgimimo metais buvo šio skyriaus Sąjūdžio grupės įgaliotinis.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990–2004 m. A. Sakas dirbo bankų struktūrose: buvo Lietuvos banko Klaipėdos skyriaus programuotojas, Lietuvos valstybinio komercinio banko Klaipėdos skyriaus Informacinių sistemų skyriaus viršininkas, Vilniaus banko Klaipėdos filialo informacinių sistemų priežiūros specialistas.

2004–2009 m. jis dirbo uždarojoje akcinėje bedrovėje "Sonex Technologies" inžinieriumi, kol 2009 m. rudenį išėjo į pensiją.

Nuo 2011 m. jis yra "Res familiaris" tinklaraštininkas, administruoja savo interneto dienoraštį http://resfamiliaris.blogspot.com.

Jis yra parašęs eilių, apsakymų ir istorinės publicistikos tekstų, savo kūrybą publikavo periodikoje (savaitraščiuose "Šiaurės Atėnai", "Literatūra ir menas", išeivijos leidiniuose "Draugas" ir "Tėviškės žiburiai", rajonų laikraščiuose) ir interneto portaluose. Jo eilėraščiai publikuoti almanachuose "Apnuogintos širdies vizijos" (2021 m.) ir "Poezijos pavasaris 2023".

Grupės "Studija" muzikantas ir solistas Gintautas Litinskas pagal jo eilėraštį "Sudie – lig pasimatymo" (arba "Per marias") sukūrė dainą (2013 m.).

A. Sako publikacijų dėka 2016 m. iš užmaršties prikelti jūrų karininko ir rezistento Ričardo Nako (1916–1963) nuopelnai, jis buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (po mirties, 2018 m.), jo palaikai 2019 m. iškilmingai perlaidoti Kaune. Po A. Sako publikacijos "Šiaurės Atėnuose" (2023 m.) pasiekta, kad giesmės "Kur giria žaliuoja" žodžių autorystė būtų grąžinta lietuvininkui Jonui Vanagaičiui (ji ilgą laiką klaidingai buvo priskiriama Ksaverui Sakalauskui-Vanagėliui).

Jis dalyvavo literatūriniuose haiku konkursuose, jo konkursiniai kūriniai publikuoti almanache "Haiku Vilniui" (2008 m.). Jis pelnė Valstybės pažinimo centro organizuoto konkurso "Haiku Lietuvai" diplomą (2016 m.). Palangos baseinas dekoravo interjerą dviem A. Sako haiku (2020 m.), lentelė su dar vienu trieiliu buvo įtaisyta Palangos kurorto muziejaus kieme ant suolelio.

Jam suteiktas nukentėjusio nuo 1939–1990 m. okupacijų asmens (tremtinio) statusas (2009 m.).

Laisvalaikiu keliauja, domisi giminės genealogija.

Vedė 1969 m. Vilniuje, žmona Aurelija Steponavičiūtė-Sakienė iš Panevėžio. Išsiskyrė 1995 m. Vaikai: Eglė Sakaitė-Žilionienė-Bakienė (g. 1971 m.), Aleksandras Mantas Sakas (g. 1973 m.) ir Gediminas Sakas (g. 1978 m.). Auga keturi jo anūkai ir trys proanūkiai.