Anykštėnų biografijų žinynas

Gimimo data nustatyta pagal krikšto metrikų įrašą. Kanados dokumentiniuose šaltiniuose ir antkapiniame įraše minimas kaip gimęs 1888 m. gegužės 10 d.

Tėvai: Tadas Niaura ir Justina Žekonytė-Niaurienė – valstiečiai žemdirbiai. Broliai ir seserys: Uršulė Niauraitė-Kemeklienė (1893–?), Juozapas Niaura (1895–?), Kazimieras Niaura (1897–1898) – mirė kūdikystėje, Petras Niaura (1901–?).

1890 m. gegužės 10 d. Svėdasų bažnyčioje jį pakrikštijo vikaras Juozapas Korsakas, krikštatėviais buvo valstiečiai Feliksas Dagys ir Veronika Kepalaitė.

1912 m., prieš Pirmąjį pasaulinį karą, F. Niaura, vengdamas karinės tarnybos carinės Rusijos kariuomenėje, pabėgo į Jungtines Amerikos Valstijas, keletą metų gyveno Filadelfijoje (Pensilvanijos valstija) ir dirbo anglies kasyklose. Gyvendamas JAV, ten jis baigė keturias gimnazijos klases.

Apie 1918 m. grįžęs į Lietuvą, F. Niaura gyveno tėviškės sodyboje Ertėjuose ir keletą metų dirbo miškininku Šimonių girioje.

1921 m. F. Niaura nusipirko stambų ūkį Papušų kaime netoli Linkuvos (Pakruojo r.), ten gyveno ir ūkininkavo, plėtodamas stambaus dvaro formato ūkį, net ir pats būdavo pavadinamas dvarininku. Jo rūpesčiu jo sodyboje Papušų kaime buvo įveistas retų augalų parkas.

F. Niaura buvo renkamas Linkuvos valsčiaus savivaldybės valdybos nariu. 1937 m. jis buvo išrinktas Linkuvos valsčiaus viršaičiu ir juo dirbo iki 1940 m.

1937 m. prie savo namų F. Niaura pastatė Švč. Mergelės Marijos statulą, išlikusią ir sovietmečiu. Jis buvo Linkuvos gimnazijos rėmėjas.

Vedė 1918 m. rugpjūčio 12 d. Svėdasų bažnyčioje (sutuokė klebonas Boleslovas Baronas), žmona Teresė Kurkulytė-Niaurienė (1893–1975) iš Ruzgų – žemdirbė ūkininkė, 1941–1957 m. tremtinė Tomsko srityje (Rusija). Vaikai: Feliksas Niaura (1919–?) – mirė vaikystėje, Vytautas Niaura (1921–1944) – kariškis laisvės gynėjas, Tėvynės apsaugos karių savanorių rinktinės narys, 1944 m. spalio 7 d. žuvęs Sedos kautynėse, Aldona Niauraitė-Rusinienė-Pranevičienė (1925–2007) – emigrantė Kanadoje ir Liudvika Niauraitė (1928–?) – 1941–1957 m. tremtinė Tomsko srityje (Rusija) ir Albinas Niaura (1929–2012) – emigrantas Kanadoje.

1941 m. birželio 14 d. Niaurų šeima patyrė sovietines represijas ir buvo visam laikui išardyta: Teresė Niaurienė su dukra Liudvika buvo ištremtos į Tomsko sritį (Rusija), iki 1957 m. gyveno Vavilovkos kaime (Bučkaro r.).

1944 m. vasarą F. Niaura su dukra Aldona ir sūnumi Albinu pasitraukė į Vakarus, įsikūrė Kanadoje, kur liko iki gyvenimo pabaigos.

Mirė 1953 m. kovo 20 d. Toronte (Kanada). Palaidotas Misisogos (Mississauga, Ontario provincija) Šv. Jono lietuvių kapinėse. Kapą ženklina šviesiai pilko akmens paminklinė stela su iškaltu įrašu: "A+A / Feliksas / Niaura / 1888.5.10–1953. 3.20 / Aldona / Niauraitė-Rusinienė / Pranevičienė / 1925.X.16–2007.V.6".

Nacionalizuotoje Niaurų sodyboje po Antrojo pasaulinio karo veikė Papušų septynmetė mokykla.