Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Aloyzas SAKALAS
2022-07-21

Vardas: Aloyzas
Pavardė: SAKALAS
Gimimo data: 1931-07-06
Gimimo vieta: Jusiškio k. (Anykščių r.)

Trumpai:
Mokslininkas inžinierius radiotechnikas, politikas, visuomenininkas, politinis kalinys, laisvės gynėjas


Tėvai: Petras Sakalas – Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, darbininkas, ir Zofija Pociūnaitė-Sakalienė. Augo su vyresniąja seserimi Liudvika – filologė, anglų kalbos dėstytoja.

Tėvams persikėlus, nuo 1934 m. augo Kaune, 1938–1943 m. mokėsi Kauno 35-ojoje pradinėje mokykloje, 1943–1949 m. – Kauno "Aušros" berniukų gimnazijoje, paskui – Komjaunimo vidurinėje mokykloje (dabar – Kauno "Aušros" gimnazija).

Nebaigęs mokyklos 1949 m. gruodžio 21 d. A. Sakalas buvo areštuotas, kalinamas Kaune ir Vilniuje, apkaltintas antisovietine agitacija ir mėginimu organizuoti antisovietinę grupę. Kalinamas 1950 m. pradžioje jis pareikalavo peržiūrėti bylą peržiūrėti ir paskelbęs bado streiką tris mėnesius badavo, prievarta maitinamas. Nepaisant protesto, Ypatingasis pasitarimas Maskvoje (Rusija) 1950 m. birželio 3 d. nuteisė A. Sakalą už akių 8 metams lagerio. 

1950 m. rugpjūtį, vežamas į koloniją gyvuliniame vagone, A. Sakalas pabėgo, bet greit buvo sugautas ir 1950–1952 m. kalintas ypač griežto režimo Steplago kolonijos Džezkazgane (Kazachija) vidiniame kalėjime, dirbo Kengyro gyvenvietės statybose. Tik po poros metų kalėjimo administracijai išsiaiškinus, kad jam nepriklauso kalėti griežto režimo sąlygomis, jis buvo perkeltas į paprasto režimo koloniją Chabarovsko srityje (Tolimieji Rytai, Rusija), ten 1952–1954 m. dirbo žemkasiu, betonuotoju, vėliau elektriku, kol 1954 m. spalio 21 d. buvo paleistas kaip anksčiau laiko atlikęs bausmę.

1954 m. grįžęs į Lietuvą, A. Sakalas 1954–1955 m. baigė Kauno Komjaunimo vidurinę mokyklą (dabar – Kauno "Aušros" gimnazija) aukso medaliu. Per tą laiką jis sulaukė bausmės sutrumpinimo iki 5 metų ir amnestijos, todėl galėjo studijuoti aukštojoje mokykloje be politinių apribojimų.

1955–1960 m. A. Sakalas studijavo Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultete, kurį 1960 m. baigė su pagyrimu ir įgijo inžinieriaus radiotechniko išsilavinimą. Studijuodamas 1957–1960 m. jis dirbo Kauno medicinos institute laborantu.

Nuo 1960 m. iki gyvenimo pabaigos jis gyveno Vilniuje. 1960–1963 m. A. Sakalas dirbo Vilniaus elektrografijos mokslinių tyrimų institute inžinieriumi, vyresniuoju inžinieriumi. Negavęs leidimo dirbti su slaptais dokumentais, jis pasitraukė iš šio instituto ir 1963–1969 m. buvo Vilniaus universiteto Puslaidininkių fizikos probleminės laboratorijos vyresnysis inžinierius.

Siekdamas išlaikyti šeimą, 1960–1965 m. A. Sakalas taip pat buvo Respublikinės Vilniaus klinikinės ligoninės inžinierius, 1965–1975 m. – Vilniaus medicinos technikos dirbtuvių elektromechanikas.

1969–1992 m. jis dirbo Vilniaus universiteto Puslaidininkių fizikos katedroje dėstytoju, 1969–1971 m. buvo vyresnysis dėstytojas, 1971–1979 m. – docentas, 1979–1992 m. – profesorius.

1969 m. Vilniaus universitete jis apsigynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją "Holo efektas nepusiausvyrinėse sąlygose", 1976 m. Vilniaus universitete – fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją "n- ir p- tipo kadmio selenido elektrinės ir fotoelektrinės savybės", 1993 m. nostrifikuotas habilituotas fizinių mokslų, fizikos daktaras.

A. Sakalas tyrinėjo įvairių tipų puslaidininkinių junginių fizikinę chemiją ir jų fizikines savybes: joninį laidumą, defektus, defektų sąveiką, jų įtaką puslaidininkių elektrinėms ir fotoelektrinėms savybėms. Jis taip pat dirbo puslaidininkinės elektronikos, širdies laidžiosios sistemos tyrimų srityje. A. Sakalui priklauso 16 išradimų puslaidininkių fizikos srityje.

A. Sakalas dalyvavo Lietuvos Atgimimo ir Lietuvos Sąjūdžio veikloje. 1988–1990 m. jis buvo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio tarybos narys, Sąjūdžio Vilniaus miesto tarybos pirmininkas.

Nuo 1989 m. jis buvo Lietuvos socialdemokratų partijos narys. 1991–1999 m. – šios partijos pirmininkas, nuo 1999 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos Garbės pirmininkas.

1990–1992 m. jis buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, išrinktas Vilniaus Antakalnio apygardoje, Mandatų ir etikos komisijos pirmininkas, Prezidiumo narys. A. Sakalas buvo Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo akto signataras.

1992–1996 m. jis buvo Lietuvos Respublikos VI Seimo narys, išrinktas pagal Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą. A. Sakalas buvo Seimo Pirmininko pavaduotojas, vadovavo Socialdemokratų partijos frakcijai.

1996–2000 m. jis buvo Lietuvos Respublikos VII Seimo narys, išrinktas Vilniaus Antakalnio apygardoje, dirbo Teisės ir teisėtvarkos komitete, vadovavo Socialdemokratų frakcijai.

2000–2004 m. A. Sakalas buvo Lietuvos Respublikos VIII Seimo narys, išrinktas pagal A. Brazausko socialdemokratinės koalicijos sąrašą. Jis buvo Socialdemokratinės koalicijos frakcijos narys, 2000–2001 m. – Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys ir pirmininko pavaduotojas, 2001–2004 m. – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.

A. Sakalas taip pat buvo Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės atstovų komisijos narys (2001–2004 m.), Tarpparlamentinių ryšių su Taivanu grupės pirmininkas, Tarpparlamentinių ryšių su Kanada grupės narys, Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininko pavaduotojas (2001–2003 m.) ir pirmininkas (2003–2004 m.).

2004–2009 m. A. Sakalas buvo Europos Parlamento narys, išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše. Jis buvo Lietuvos Socialdemokratų delegacijos Europos Parlamente vadovas, Socialistų frakcijos Europos parlamente narys, Teisės reikalų komiteto narys, Užsienio reikalų komiteto narys, delegacijos ryšiams su Baltarusija narys.

1996–2004 m. A. Sakalas taip pat buvo Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacijos "Gelbėkit vaikus" pirmininkas, nuo 2004 m. buvo vicepirmininkas ir Garbės pirmininkas. Nuo 2000 m. jis buvo Lietuvos tradicinio Aikido federacijos Garbės pirmininkas.

Baigęs kadenciją Europos Parlamente, 2009 m. jis įkūrė Nacionalinį žmogaus teisių gynimo centrą ir buvo jo prezidentas. 

A. Sakalas parašė monografiją "Taškiniai defektai puslaidininkiniuose junginiuose" (rusų kalba, su kitais autoriais, 1988 m.), paskelbė apie 170 mokslinių ir per 150 kitokios tematikos publikacijų.

A. Sakalas buvo apdovanotas Lietuvos SSR valstybine premija už mokslo darbus (su Juozu Vidmančiuu Vaitkumi, 1981 m.), buvo Lietuvos SSR Ministrų Tarybos premijos laureatas (1987 m.), Kauno technologijos universiteto Garbės mecenatas (nuo 2011 m.).

Jis buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (2004 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Kinijos Respublikos Taivanyje medaliu.

Laisvalaikį skirdavo kalnų ir pėsčiųjų turizmui.

Buvo vedęs apie 1956 m., žmona Bronislava Sakalienė – gydytoja. Išsiskyrė apie 1958 m. Duktė Eglė Sakalaitė-? (g. 1957 m.) – mokslininkė gydytoja.

Vėl vedė 1959 m., žmona Rita Kučinskaitė-Sakalienė (1932–2014) – muzikė pianistė, muzikos pedagogė. Liko našlys. Vaikai dvyniai:  Rūta Sakalaitė-? (g. 1959 m.) – mokslininkė filologė ir Paulius Sakalas (g. 1959 m.) – mokslininkas fizikas. Augino ir žmonos dukterį iš jos pirmosios santuokos Jūratę Landsbergytę (g. 1955 m.) – muzikę vargonininkę.

Vėl vedė 2014 m. rugsėjo 20 d., žmona Daiva Norkienė-Sakalė (g. 1967 m.) – žurnalistė.

Mirė 2022 m. liepos 18 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinių Signatarų kalnelyje.