Proseneliai: Laurynas Šiaučiulis (1821–1875) iš Storių – žemdirbys, 1863 m. sukilimo dalyvis, ir Petronėlė Juozaponytė-Šiaučiulienė (1822–1893) iš Gylių – žemdirbė. Seneliai: Jonas Šiaučiulis (1851–1919) iš Gylių – amatininkas stalius, knygnešys, daraktorius, ir Anelė Vanagaitė-Šiaučiulienė (apie 1855 – 1933); Justinas Belionis ir Petronėlė Grimašauskaitė-Belionienė.

Tėvai: Motiejus Šiaučiulis (1884–1943) iš Šiekštelių – amatininkas stalius, visuomenininkas, savivaldos organizatorius, ir Ona Belionytė-Šiaučiulienė (1893–1988) iš Pajuodupio – žemdirbė valstietė. Augo penkių vaikų šeimoje, buvo vyriausias. Seserys Janina Šiaučiulytė-Pačinskienė (1924–?) ir Emilija Šiaučiulytė-Baltakienė (1930–2003), broliai Vytautas Šiaučiulis – laisvės gynėjas, emigrantas Didžiojoje Britanijoje, ir Jonas Šiaučiulis (1927–2011). Dar trys vaikai: Bronislava Šiaučiulytė, Kazys Šiaučiulis (1926–1926) ir Anelė Šiaučiulytė (1928–1929) – mirė kūdikystėje.

Mokėsi Anykščių vidurinėje mokykloje. Mokykliniais metais priklausė jaunalietuviams, dalyvavo dramos mėgėjų grupėje, sportavo. Nuo 1931 m. J. Šiaučiulis dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos veikloje, buvo 4-osios Anykščių šaulių kuopos šaulys. 1936 m. jis baigė Lietuvos šaulių sąjungos sporto instruktoriaus kursus, buvo kuopos sporto vadovas, ugniagesys.

1936–1938 m. J. Šiaučiulis tarnavo Lietuvos kariuomenėje – karo aviacijos priešlėktuviniame dalinyje Kaune. Po tarnybos grįžęs į Anykščius, 1938 m. jis dirbo privačioje Jono Laskausko parduotuvėje, paskui 1938–1940 m. buvo Anykščių žemės ūkio kooperatyvo "Aruodas" krautuvės vedėjas.

1940–1944 m. J. Šiaučiulis aktyviai dalyvavo rezistencinėse kovose prieš okupantus, buvo 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis, paskui ryšininkas slapyvardžiu Šilėnas, Barzda, spaudos platintojas tarp Vilniaus, Kauno ir Anykščių. 1944 m. liepos 14 d. jis kaip Anykščių šaulys dalyvavo Pagojės kautynėse – pirmajame ginkluotame lietuvių pasipriešinime sovietinei okupacijai Anykščių apylinkėse.

1944 m. vasarą jis buvo atskirtas nuo šeimos ir paimtas darbams, 1944–1945 m. Fichbeke (Vokietija) kasė apkasus. 1945–1947 m. jis gyveno Špakenbergo (Vokietija) lietuvių pabėgėlių stovykloje, kurią palikdamas išdrožė ir pastatė koplytstulpį. 

1947–1953 m. J. Šiaučiulis gyveno Mančesteryje (Didžioji Britanija), dirbo įvairų darbą žemės ūkyje, tekstilės, metalo apdirbimo ir baldų įmonėse. Jis priklausė Didžiosios Britanijos Lietuvių sąjungai, aktyviai dalyvavo Mančesterio lietuvių socialinio klubo veikloje.  Jis sukūrė projektą atminimo kryžiui, kuris 1951 m. buvo pastatytas Mostono lietuvių kapinėse, minint Lietuvos krikščionybės 600 metų sukaktį.

Nuo 1953 m. J. Šiaučiulis gyveno ir dirbo Kanadoje. Jis buvo Kanados lietuvių bendruomenės ir kitų lietuviškų organizacijų narys, nuo 1958 m. – Kanados lietuvių bendruomenės tarybos narys, "Lietuvių enciklopedijos" bendradarbis. 1959 m. jis buvo Kanados lietuvių bendruomenės Monrealio seimelio prezidiumo sekretorius, 1963–1969 m. ir 1973–1976 m. buvo išrinktas Monrealio apylinkės valdybos pirmininku, 1983 ir 1996 m. – vicepirmininkas, sekretorius.

1981 m. J. Šiaučiulis buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto Seimo Monrealyje rengimo komiteto pirmininkas. 1984–1996 m. jis buvo Tautos fondo įgaliotinis Monrealyje. Nuo 1957 m. jis buvo ir Lietuvių karių veteranų sąjungos "Ramovė" Monrealio skyriaus valdybos narys, 1990–1996 m. – valdybos pirmininkas, skyriaus vėliavos projekto autorius.

1956 m.  J. Šiaučiulis įsteigė Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje Lietuvos karaliaus Mindaugo šaulių kuopą Monrealyje, 1977–1995 m. buvo Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje Vilniaus šaulių rinktinės Kanadoje valdybos pirmininkas, 1987–1996 m. – Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje Centro valdybos vicepirmininkas.

J. Šiaučiulio iniciatyva ir pagal jo projektą, minint Vilniaus šaulių rinktinės Kanadoje veiklos dešimtmetį, 1978 m. buvo pagaminta šios rinktinės vėliava. Šią rinktinę išformavus, 2008 m. vėliava perduota saugoti Lietuvos šaulių sąjungai.

J. Šiaučiulis taip pat dirbo Vilniaus šaulių rinktinės Kanadoje metraščio (1954–1984 m.) ir metraščio "Lietuvių dienos" redaktoriumi, išeivijos lietuvių laikraščių bendradarbiu, buvo Kanados lietuvių žurnalistų sąjungos narys. 1956–1996 m. jis buvo laikraščio "Nepriklausoma Lietuva" redakcijos kolegijos narys, ėjęs valdybos sekretoriaus ir vicepirmininko pareigas, 1885–1994 m. – ir valdybos pirmininkas, šio laikraščio skilčių "Šaulių aidas" ir "Trimito aidas" redaktorius.

1990–1996 m. J. Šiaučiulis buvo žurnalo "Trimitas", 1992–1996 m. – ir žurnalų "Karys" bei "Kardas" atstovas Kanadoje.

Pagal jo projektą 1988 m. buvo pastatytas paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę Šv. Jono lietuvių kapinėse Misisaugoje (Mississauga, Ontario provincija). 1995 m. J. Šiaučiulio rūpesčiu Kanados Vilniaus šaulių rinktinė įsteigė Lietuvos šaulių literatūros premijų fondą su 3 tūkst. dolerių įnašu.

Po 1990 m. dažnai lankėsi Lietuvoje ir Anykščiuose, o 1996–1998 m., iki gyvenimo pabaigos, gyveno Vilniuje pas dukterį.

Grįžęs į Lietuvą, J. Šiaučiulis įsijungė į Lietuvos šaulių sąjungos Mindaugo rinktinės veiklą, bendradarbiavo "Karde" ir "Karyje". 1996 m. jis iškėlė paminklo Laisvei statybos Anykščiuose idėją ir iki gyvenimo pabaigos buvo šio paminklo statybos organizacinio komiteteto pirmininkas. Paminklas Laisvei Anykščiuose buvo pastatytas jau jam mirus 2002 m.

J. Šiaučiulis padovanojo Anykščių rajono savivaldybės viešajai bibliotekai daugiau kaip 2 tūkst. 500 vertingų knygų ir periodikos leidinių, tap jų – Broniaus Kviklio keturtomį leidinį "Mūsų Lietuva", 1954–1984 m. Bostone (JAV) išleistą Lietuvių enciklopediją, biografinių leidinių, angliškų žodynų ir žinynų. Jis taip pat sukūrė ir 1993 m. Anykščių Šv. Mato bažnyčiai padovanojo medžio mozaiką "Aušros Vartų Švč. Mergelė Marija", kuri buvo eksponuota Kvebeko (Kanada) medžio drožinių parodoje ir pelnė antrąją vietą tarp 300 darbų. Mozaiką sudaro 1 tūkst. įvairių rūšių medienos gabalėlių, ji įtaisyta Anykščių bažnyčios kairiojoje navoje, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo altoriaus dešinėje.

Jis parengė ir išleido atsiminimų knygą "Veidu į Šiaurę : pasitraukimas į Vakarus" (1991 m.), poezijos rinkinius "Gimtos žemės sauja" (1990 m. Kanadoje ir 1992 m. Lietuvoje) ir "Beržai mano broliai" (1998 m.), ruošė spaudai eilėraščių bei apsakymų knygas "Mėnulio pilnatis" ir "Anykščių idilės". Jo eilėraščiai spausdinti rinkiniuose ir antologijose.

J. Šiaučiulis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino medaliu (1996 m.).

Jis buvo Lietuvos šaulių sąjungos Garbės narys (nuo 1992 m.) ir Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje Garbės narys (nuo 1991 m.). Už nuopelnus Šaulių sąjungai ir lietuvybei puoselėti jis buvo apdovanotas Šaulių Žvaigždės ordino medaliu (1961 m.), Šaulių Žvaigždės ordinu (1966 m.), I laipsnio pasižymėjimo ženklu "Už nuopelnus Lietuvos šaulių sąjungai", Baltijos veteranų lygos Kanadoje medaliu už nuopelnus (The Baltic Veterane League in Canade of Merit, 1988 m.). J. Šiaučiulio vardas įrašytas Anykščių rajono savivaldybės Garbės knygoje.

Visą gyvenimą laisvalaikiu rašė eiles ir drožinėjo, kūrė medžio mozaikas, nuo 1944 m. iki gyvenimo pabaigos rašė dienoraštį. 

Susituokė 1941 m. liepos 25 d. Anykščių bažnyčioje (sutuokė klebonas Juozapas Čepėnas), žmona Ona Grilauskaitė-Šiaučiulienė (1921–?). Duktė Rima Šiaučiulytė-Andriuškevičienė (g. 1943 m.).

Po karo atskirtas nuo šeimos, vedė antrą kartą, žmona Monika Šiaučiulienė. Liko našlys.

Mirė 1998 m. lapkričio 9 d. Anykščiuose. Palaidotas Anykščių naujosiose kapinėse.

J. Šiaučiulio gyvenimas ir veikla pristatyti Edvardo Buroko žinyno "Pūtėme prieš vėją" 5-ojoje dalyje "Laisvės kovotojai" (2011 m.).

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyrius sudarė J. Šiaučiulio-Šilėno personalinį rankraščių ir kitų asmeninių dokumentų fondą F.5, kuriame saugoma 14 dokumentų bei rinkinių, apimančių 1940–1997 m. laikotarpį.