Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Feliksas VAITIEKŪNAS
2017-08-23

Vardas: Feliksas
Pavardė: VAITIEKŪNAS
Gimimo data: 1926-07-15
Gimimo vieta: Impoliškio vs., Kanapynės k. (Anykščių r.)

Trumpai:
Vertėjas, tekstologas, politinis kalinys


Tėvai: Povilas Vaitiekūnas (1886–1948) iš Kikonių (Kupiškio r.) ir Ona Užusienytė-Vaitiekūnienė (1896–1989) iš Surdegio (Anykščių r.) – žemdirbiai ūkininkai, turėjo 19 hektarų žemės. Broliai: Alfonsas Vaitiekūnas (1924–1991), Povilas Vaitiekūnas (1938–1992) ir Bronius Vaitiekūnas (g. 1943 m.), seserys: Janina (g. 1927 m.), Emilija (g. 1928 m.) ir Aldona (g. 1934 m.).

1934–1937 m. mokėsi Surdegio pradžios mokykloje, 1937–1939 m. – Subačiaus (Kupiškio r.) geležinkelio stoties progimnazijoje, 1939–1942 m. – Kupiškio gimnazijoje. 1942–1944 m. toliau mokėsi Telšių mokytojų seminarijoje, 1944–1945 m. – Panevėžio mokytojų seminarijoje.

1945 m. pavasarį F. Vaitiekūnas buvo suimtas, apkaltintas antisovietine veikla, nuteistas ir kalinamas Panevėžyje, Vilniuje (Lukiškėse) ir Vorkutoje (Rusija), bet 1946 m. paleistas ir 1946–1947 m. baigė mokslą Panevėžio mokytojų seminarijoje. 1947–1951 m. jis studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo išsilavinimą. Jis taip pat baigė ir Vilniaus teatro dramos studiją.

1951–1952 m. F. Vaitiekūnas dirbo laikraščio "Lietuvos pionierius" redakcijoje, 1952–1960 m. – Valstybinėje grožinės literatūros leidykloje (dabar – leidykla "Vaga").

1960–1991 m. jis buvo literatūros žurnalo "Pergalė" redakcijos redaktorius, redagavo šiame žurnale skelbtą grožinę literatūrą, kol išėjo į pensiją.

Nuo 1984 m. jis buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys, prozos ir sceninių kūrinių vertėjas iš rusų kalbos.

F. Vaitiekūnas buvo vienintelis Grigorijaus Kanovičiaus romanų ir pjesių vertėjas iš rusų į lietuvių kalbą. Jis surado lietuviškus atitikmenis žydiškam jų tekstų koloritui, išvertė ne kalbą, o autoriaus kūrybos stilių.

F. Vaitiekūno vertimai iš rusų kalbos:

1953 m. – M. Isakovskio, N. Gichonovo "Rinktinėse" (poezija), Annos Uljanovos "Iljičiaus vaikystės ir mokslo metai" (apysakaitė vaikams).

1954 m. – Nikolajaus Nosovo "Du draugai" (komedija).

1955 m. – J. Švarco "Du klevai" (pjesė).

1958 m. – Jurijaus Sotniko "Burtininkės išdaigos" (pjesė).

1959 m. – J. Sotniko "Kaip aš buvau savarankiškas" (apsakymai).

1961 m. – Ivano Vasilenkos "Auksinės kurpaitės" (apysakos).

1962 m. – Grigorijaus Kanovičiaus "Dukart du" (apsakymas).

1965 m. – G. Kanovičiaus "Tegul išeina" (pjesė).

1966 m. – Jurijaus Kazakovo "Žydra ir žalia" (apsakymai).

1969 m. – Nikolajaus Dubovo "Berniukas prie jūros. Bėglys" (apysakos).

1971 m. – Lenarto Merio "Ieškant prarastos šypsenos" (kelionių dienoraštis), K. Vorobjovo "Genka, brolis mano" (apysaka).

1977 m. – G. Kanovičiaus "Paukščiai virš kapinių" (romanas).

1978 m. – Vasilijaus Šukšino "Pašnekesiai mėnesėtą naktį" (apsakymai).

1980 m. – G. Kanovičiaus "Palaimink ir lapus, ir ugnį" (romanas).

1982 m. – G. Kanovičiaus "Lopšinė seniui besmegeniui" (romanas).

1985 m. – G. Kanovičiaus "Kvailių ašaros ir maldos" (romanas, Brailio raštu – 1990 m.).

1986 m. – J. Kazakovo "Pašvilpt ir pabirbint!" (apsakymas, Brailio raštu).

1987 m. – V. Šukšino "Putinas raudonasai" (apsakymai, kino apysaka).

1988 m. – G. Kanovičiaus "Žvakės vėjyje" (romanas).

1990 m. – G. Kanovičiaus "Ir nėra vergams rojaus" (romanas).

1992 m. – G. Kanovičiaus "Nenusigręžti nuo mirties" (romanas, Brailio raštu – 1994 m.).

1996 m. – G. Kanovičiaus "Ožiukas už porą skatikų. Nusišypsok mums, Viešpatie" (romanų dilogija).

1997 m. – Michailo Bulgakovo "Šuns širdis" (apysaka), Jevsejaus Ceitlino "Ilgi pašnekesiai laukiant laimingos mirties : iš tų metų dienoraščių".
 
1998 m. – G. Kanovičiaus "Žydų parkas" (romanas).

2000 m. – G. Kanovičiaus "Nukirstų medžių šlamėjimas" (romanas, garso įrašas neregiams – 2005 m.).

2002 m. – G. Kanovičiaus "Veidai sutemoje" (apysaka ir nepramanyti apsakymai, garso įrašas neregiams – 2003 m.).

2004 m. – G. Kanovičiaus "Našlių kelionės" (apysakos ir nepramanyti apsakymai, garso įrašas neregiams – 2005 m.).

2009 m. – G. Kanovičiaus "Debesis, vardu Lietuva" (apsakymai, vertė kartu su A. Paulauskiene).

2014 m. – G. Kanovičiaus "Rinktiniai raštai", 5 tomai.

Laisvalaikiu kaupė asmeninę biblioteką ir skaitydavo, rudenį grybaudavo.

Buvo vedęs, žmona Aldona Ona Kardišauskaitė-Vaitiekūnienė (1929–2017) – mokslininkė kalbininkė lituanistė, pedagogė filologė. Vaikai: Saulius Vaitiekūnas (g. 1953 m.) – dailininkas skulptorius, Aušra Vaitiekūnaitė (g. 1962 m.) – dailininkė tekstilininkė.

Mirė 2016 m. birželio 11 d. Vilniuje. Palaidotas Surdegio (Anykščių r.) kapinėse.