Tėvai – žemdirbiai ūkininkai. Brolis Petras Augulis – pedagogas.

Mokėsi Ukmergės gimnazijoje, 1915 m. baigė Arensburgo (dabar – Kuresarė, Saaremos sala, Estija) gimnaziją. 1915–1916 m. studijavo Rygos (Latvija) politechnikos institute agronomiją.

1916 m. V. Augulis buvo mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę. Tais pačiais metais baigęs Maskvos (Rusija) praporščikų mokyklą, 1916–1917 m. jis tarnavo praporščiku 29-ajame atsarginiame pulke, 300-ajame pėstininkų atsarginiame pulke bei 457-ajame pėstininkų pulke jaunesniuoju karininku, 1917 m. dalyvavo kovose Rumunijos fronte. 1917 m. gruodžio 23 d. jam buvo suteiktas paporučikio karinis laipsnis.

1917 m. demobilizuotas, 1917–1918 m. jis tęsė studijas Maskvos (Rusija) žemės ūkio institute, kur toliau studijavo agronomiją, baigė vieną kursą.

1918 m. gegužę grįžęs į Lietuvą, V. Augulis 1918–1919 m. dirbo savivaldos darbą, paskui buvo mokytojas gimnazijoje.

1919 m. birželio 18 d. jis buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir 1919–1922 m. tarnavo Kauno miesto karo komendantūroje karininku, eidamas įvairias pareigas. Iš pradžių jis buvo šios komendantūros miesto ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas, vėliau – nerikiuotės kuopos vadas. 1919 m. spalio 8 d. jam buvo suteiktas vyresniojo leitenanto karinis laipsnis, jis buvo paskirtas apsaugos skyriaus adjutantu.

Paskirtas 1920 m. rugpjūčio 29 d., 1920–1922 m. V. Augulis buvo Kauno miesto karo komendanto padėjėjas. 1922 m. sausio 6 d. jam buvo suteiktas kapitono karinis laipsnis. 1922 m. lapkričio 11 d. jis buvo išleistas į atsargą.

1922–1925 m. V. Augulis tęsė studijas Lietuvos universiteto Teisių fakultete, įgijo teisininko išsilavinimą.

Nuo 1925 m. iki gyvenimo pabaigos V. Augulis dirbo Kauno apygardos teisme, eidamas įvairias pareigas, 1933–1938 m. buvo šio teismo teisėjas.

Jis buvo aktyvus visuomenininkas, Lietuvos tautininkų sąjungos narys, Lietuvos šaulių sąjungos narys.

Kuriantis Lietuvos atsargos karininkų sąjungai, V. Augulis buvo vienas iš šios organizacijos steigimo iniciatorių, ją rėmė ir dalyvavo veikloje. 1936–1938 m. jis buvo šios sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas. Suaktyvinęs skyriaus veiklą, jis organizavo žymesnių karininkų paskaitas, rengė iškylas į kariuomenės dalinius, į buvusių kautynių vietas.

V. Augulis-Kazlauskas bendradarbiavo spaudoje, jo publikacijas spausdino "Laisvė", "Lietuva", "Tėvų žemė", "Lietuvos aidas", skaitė paskaitas Kauno radiofone.

Jis parengė ir išleido populiarių teisinių žinių brošiūrą "Visiems žinotini teisės dalykai iš civilinės teisės, vekselinės teisės, teismų bei notariato santvarkos ir civilinio proceso" (1933 m.).

Buvo vedęs, žmona Marija Augulienė. Užaugino du sūnus ir dukterį.

Mirė 1938 m. gruodžio 8 d. Kaune. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse (18 kvartalas, 10 eilė, 7 kapas). Kapą ženklina masyvaus kryžiaus silueto betoninis paminklas-stela su balto marmuro lentele, kurioje iškaltas įrašas: "A+A / Vincas / Marija / Algirdas / Auguliai / Ilsėkitės ramybėje / mūsų brangieji".

V. Augulio gyvenimas ir veikla pristatoma informacinio leidinio "Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953" 2-ajame tome (2002 m.).