Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2023-10-31   Rasa Bražėnaitė. PILIAKALNIO ISTORIJOS. Kalba vaikai
 
 

2023-ųjų vasarą Šeimyniškėlių piliakalnio istoriniame komplekse vėl dirbusi A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus muziejininkė Rasa BRAŽĖNAITĖ savo FACEBOOK paskyroje paskelbė dar vieną pluoštą kasdienybės nuotrupų, jas pristatydama: „Pasibaigė dar vienas mokinių sezonas prie piliakalnio. Aišku, kad prišnekėjom!..“

Turim tokį kaip ir treniruoklį: su ietimi reikia stumti skydą ir išvengti kitoje pusėje pririšto šiaudų maišo smūgio. Kartais mūsų vyrai su entuziazmu pademonstruoja, kaip visa tai galėtų atrodyti.

Sykį muziejininkė net pravipus žiūri, kaip beveik pusė trečiokų klasės trenkia į tą skydą ir kai maišas lekia, griūna ant žemės. Atsikelia – ir vėl driokst, visu būriu, net žemė dunda.

− Kas čia vyksta? – teiraujasi.

− Dėdė rodė, kad taip reikia daryt, − paaiškina vienas ir vėl virsta kaip pakirstas.

* * *

Kaži kodėl vaikams daug smagumo sukelia bausmės įrankiai, gėdos stulpai, visi norėtų ne tik įkalinti draugą, bet ir ką rimčiau padaryti. Muziejininkė eina į tą pusę, tik staiga už nugaros pasigirsta kojų trypimas ir riksmai: kertam galvą, ei, kertam galvą! Kertam Rasai galvą! Rasai galvą!

Nu, bral Mykol, galvoja muziejininkė, aišku, aš su jais draugiška, bet gi ne ANT tiek!

Pasirodo, antrokų klasėje yra Rasa. Nustebino, jau seniai neteko šito vardo tarp mokinių išgirsti, gal tik dar vieną kartą šiemet. O juk toks gražus vardas!

* * *

Prie muziejininkės prieina vaikiukas, paima už rankovės, prisitraukia ir į ausį šnibžda: norėčiau čia dabar tokį vieną reikaliuką sutvarkyt, kad paskui būtų ramu...
Muziejininkė supratingai linkteli ir taip pat tyliai šnibžda: va ten tualetas, kampe.

Vaikiukas baisiausiai nustemba: „Aš kardą nusipirkti noriu!“

* * *

Kitąkart prie kolegos, kuris turbūt kelia didelį pasitikėjimą ir asocijuojasi su tėčiu, prieina pirmokas ir pasiteirauja: ar galiu išsišnypšt nosį? Kolega maloningai leidžia...

* * *

Edukacinėje programoje dalyvauja įvairaus amžiaus Suvalkijos pradinukai. Mokiniams bokštelyje leidžiame į rankas paimti ginklų kopijas, pasimatuoti šalmus, odinius šarvus – lameliarą. Matuojasi pirmokas. Mažiukas toks visas, susitraukęs, šalmas iki smakro, šarvai iki pusės blauzdų, tik plonos rankytės ir kojytės kyšo. Muziejininkei gaila, ji iš nugaros bando prilaikyti tuos šarvus. O tam karžygiui turbūt baisi gėda, kad tetulė padeda. Palenkęs galvą, visas įsiręžęs bando atlupti muziejininkės pirštus ir tyliai šnypščia: „Atsikabyyyyyyyk, atsikabyyyyyk...“

* * *

Pradinukai po pamokos suguža į bokštelį – pirks suvenyrus! Visko norisi, apsispręst sunku, su pinigais skirtis gaila... Vienas tikslinasi: „O bilietus irgi parduodat? Kiek kainuoja? Gal nusipirkt?..“

* * *

Visada pasiūlome archeologinėje perkasoje iškastus radinius sudėti gražiai ant suoliuko. Mergytės taip ir daro. Atvaro berniokai, susėda ant suolo, žiūri, kas vyksta.

− Mokytoja, jie sėdi ant parodos, − pyksta archeologės.

* * *

Vaikai perkasoje su metalo detektoriumi ieško metalinių radinių. Ateina apsidairyt šoferiuks iš Šiaulių.

− Nu, tai čia naftos galima ieškot?

* * *

O radiniai būna ir labai sujaudinantys. Iškasė pasagą! Ir neša visi mokytojai:

− Žiūrėkit, arklį radom!

* * *

Buvo labai faini šeštokai. Ir labai fainai paskui padėkojo:

− Ačiū, kad ne per ilgai mums pasakojot!

* * *

Muziejininkė:

− Ar žinot, kas buvo Mindaugas?

− Lietuvos karalius!

− O gal kas girdėjot, kaip vadinosi Mindaugo pilis?

Visi choru:

− Gedimino!

(Ir taip iki kokių šeštokų. Paskui tarpas. O paskui prisideda ir suaugusieji...)

* * *

Dar toks suaugusiųjų pasiūlymas, šią vasarą irgi ne kartą girdėtas. Kolegos taikinių viduryje pakabina obuoliukus, kad šauliams azartas būtų didesnis. Bet nėr taip lengva, kaip norėtųsi.

− Galėtumėte geriau arbūzus pakabint!

* * *

Na, ir kaipgi be savos išminties.

Iš lankų šaudo latvių pora. Kalbamės rusiškai. Muziejininkė pradeda sakyt moteriškaitei, kad rankinuką reikėtų nusiimti nuo peties, nes tas maskatuojasi ir visaip trukdo. Bet jau dienos pabaiga, smegenys sunkiai beveikia, kaip rankinukas – staiga nebeaišku. O sakinį tai reikia pabaigt.

Čemodan snimite, − iškilmingai praneša muziejininkė.

Ankstesnes muziejininkės patirtis prie Šeimyniškėlių piliakalnio galima rasti čia...

 
 
    Atgal...