Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2026-04-25   Istorikas – Lietuvos praeities lobių gelbėtojas
 
 
Balandžio 9-ąją sukanka 100 metų, kai gimė iš Gečionių kaimo Andrioniškio parapijoje kilęs istorikas, Lietuvos valstybės istorijos archyvo direktorius Domas Butėnas (1926–2011).

Istorikas archyvistas Domas Butėnas.

Žmogus, kuris gimė Čikagoje, vaikystėje su tėvais sugrįžo į Lietuvą, gerai pažino tarpukario valstybės sodžiaus pasaulį, laimingai išgyveno tarpukarį, studijavo universitete, po to pats būsimus istorikus mokė, daug metų vadovavo Lietuvos valstybės istorijos archyvui, rūpinosi istorinių vertybių sugrąžinimu į Lietuvą.

Visuomet sakydavo, kad diplomatiškai elgiantis galima buvo susigrąžinti nors dalį svarbiausių į Rusijos saugyklas išgabentų LDK laikotarpio vertybių. Deja, pačiam pavyko parvežti tik mikrofilmuose užfiksuotas Lietuvos metrikos tekstų kopijas.

Iš Vosgėlių kaimo, esančio prie Anykščių, kilęs Petras Butėnas, ieškodamas laimės, kaip ir daugybė XX amžiaus pradžios lietuviško sodžiaus jaunuolių, išvyko į Ameriką, apsigyveno Čikagoje. Kiek pagyvenęs tolimame krašte pakliuvo į JAV kariuomenę ir dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo mūšiuose Europoje.

Laimingai sugrįžęs, dar kelis metus gyveno Amerikoje, kol apie 1933 metus išvyko į tėvynę Lietuvą. Tėviškė buvo išdalyta, tad apsistojo pas uošvius Šienraisčio kaime netoli Andrioniškio. Jau ūgtelėjusį Domą dar išvykstant iš Čikagos tėvai įtikino, jog reikia keliauti – vaikui būtina pamatyti Lietuvą, pabėgioti po vešlias pievas. Po kelių mėnesių vaikis ėmė nuobodžiauti, jau po pievas į valias pabraidęs, troba čia iš „šakalių“, vaikų žaidimams ir bičiulystei veik nėra, ir ėmė griaudžiai prašyti tėvus kuo greičiau grįžti į linksmai spalvingą gimtąją Čikagą.

Tačiau tėvelis P. Butėnas manė kitaip – pasidairęs, pasiklausinėjęs įsigijo valako dydžio – šiek tiek daugiau nei dvidešimties hektarų – ūkį su puikiais pastatais Gečionyse. Nuošaliame kaimelyje ant Andrioniškio ir Troškūnų parapijų ribos, ten, kur Šventosios pakrančių kalvos leidžiasi tolyn į vakarus, besidriekiančią Nevėžio slėnio lygumą. Senąją dviejų galų trobą iki pat šių dienų paveldėtojai išsaugojo veik nepakitusią. Ir visas senasis Gečionių kaimas – vienas gražiausių senovinę dvasią, architektūrą, želdinius išsaugojusių senojo sodžiaus kampelių Anykščių rajone. Toks pat archajiškas ir raidės T formos Matijošių namas, esantis Butėnų sodybos kaimynystėje. Kaimo gatvė žaliuoja milžiniškomis liepomis, klevais, uosiais, čia auga ir kone įspūdingiausias mūsų krašte beržas.

Plačiau – Raimondo Guobio pasakojimas „Anykštoje“...
 
 
    Atgal...