Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2026-06-12   Kurti ėmė po ąžuolo žūties
 
 
Vos 6 kilometrai nuo Anykščių, Svėdasų kryptimi, esančiame Vosgėlių kaime gyvenančio Lino Krikščiūno sodyboje paukštelius vilioja daugiau kaip dvi dešimtys inkilėlių, o pravažiuojančius – medžio skulptūros, nuo laiko surūdiję žemės ūkio padargai ir šeimininko fantazijos dėka ūkio ir buities rakandai, įgavę naują prasmę.

Linas Krikščiūnas prie savo kurtos pelėdos skulptūros. J. Junevičiaus nuotrauka.

Savamokslio kūrėjo sodyba man šiek tiek primena senokai į amžiną atilsį iškeliavusio būtėniškio Zenono Valuntos (Svėdasų sen.), medinį, deja, neišsaugotą, zoologijos sodą.

Kryžkelėje senąjį, 1729 metais minėtą, o šiuo metu gal dešimtį gyventojų teturintį Vosgėlių kaimą žymi meniškas stogastulpis. Nuo plento pasukus žvyruota gatvele, akis užkliūna už pirmos sodybos, kurios negali pravažiuoti nestabtelėjęs.

Daugiabučiai inkilėliai ant nupjautų ir atžėlusių medžių, ant elektros stulpų, kuriuose apsigyvena žvirbliai, musinukės, varnėnai. Medinės kiškių, pelėdų, žmonių skulptūros, kuriose įsižiūrėjus atpažįstami atitarnavę buities reikmenys bei atidirbę žemės ūkio padargai.

Nespėjus prieiti trobos, pasitinka šeimininkas L. Krikščiūnas. Tvirtas, šešiasdešimtmetis vyras, turintis šiokią tokią kalbos problemėlę, tačiau susikalbame. Pradeda rodyti bei pasakoti savo ir savo kūrinių istorijas. Pasiteirauju, kada pradėjęs sodybą taip puošti, kas paskatino, kur pirmasis kūrinys.

„Va, šalia trobos, – rodo į smaile nuskobtą kelmą, iš abiejų pusių padabintą arklių pasagomis, tarp kurių kelios neįtikėtinai didelės. – Tai čia mūsų arklio, milžino, gal visą toną svėrusio, – patikslina šeimininkas. – Prieš penkiolika metų nuvirto šimtametis sodybą puošęs ąžuolas, tai čia jo dalis.“

Dabar ąžuolo kamieno likučiai primena baublį su vietoje langelių pritaisytais veidrodžiais. Praeiname tvenkinėlį, kurio krantus puošia įvairūs Lino darbai, sukurti ne per vienerius metus. Avelės, kiškiai, žalčiai, gervės… Pastebiu, kad kai kurie net apsamanoję ir dėl to dar mielesni akiai.

Sodybos pakraštėlyje – surūdiję plūgai, arklinė šienapjovė, kiti, dabar jau egzotiniais tapę, padargai. Akis užkliūna už skrybėlėto skardinio vyro, kurio liemeniui panaudotas senas benzino kanistras, o kitom kūno dalim buityje atitarnavę rakandai. Arčiau trobos – medinės žmonių skulptūros. Užsukame į kaltais ir kitokiais įrankiais turtingą patalpėlę, kurioje meistras dar darbuosis prie už save didesnės medžio skulptūros.
Plačiau – Jono Junevičiaus pasakojime „Anykštoje“...
 
 
    Atgal...