2026-07-26 Dvidešimtą vasarą Anykščius papuošė gėlių kiilimai ir kompozicijos
Miesto šventės „Po šituo stogu“ dienomis, paskutinį 2026-ųjų liepos savaitgalį, Anykščių miesto A. Baranausko aikštėje (ir ne vien tik) buvo patiesta per 20 floristinių kompozicijų. Tokia tradicija – švenčiame mieste rengti tarptautinį floristinių kilimų konkursą, tęsiama jau du dešimtmečius.
Dalyviai, kaip jau įprasta, varžėsi trijose kategorijose: kūrė didžiuosius kilimus A grupėje, kiek mažesnius – B grupėje ir konstravo tūrines floristines kompozicija C grupėje.
Pagrindinėje A grupėje gražiausiu kilimu komisija pripažino Mitkaičių (Telšių r.) kaimo bendruomenės kilimą „Iš kartos į kartą“. Pasak kūrėjų, jų koplytėlė simbolizuoja vietą, kur susitinka viskas, kas brangiausia lietuviui: tikėjimas, šeima, gimtoji kalba, papročiai ir tautos atmintis. Po šituo stogu telpa ne tik žmogus, bet ir jo istorija, perduodama iš kartos į kartą. Į kilimą buvo įpinti ne tik įvairūs žolynai, bet ir čili paprikos dribsniai, uosių žiedynai, tujų pumpurai.
Antroji vieta A grupėje skirta Troškūnų (Anykščių r.) bendruomenei už kilimą „Po Anykščių saule“. Troškūniečiai tvirtino, kad šiam kilimui visi augalai buvo surinkti Anykščių krašto pievose ar vandens telkiniuose, jie simbolizuoja gyvastį ir trauką, dėl ko į mūsų kraštą atvyksta žmonės.
Trečioji vieta A grupėje atiteko floristei Daivai Maldžiuvienei iš Kaišiadorių. Į jos floristinį prisiminimų kilimą „Iš vaikystės namų“ susipynė gimtų namų šiluma, promočiutės austų lovatiesių raštai, močiutės pamokos apie šiaudinių sodų rišimą, Šventosios pakrantė, pušynai ir medumi kvepiančios pievos.
A grupėje savo kilimą, panaudodami italams įprastą sausųjų žiedų techniką, „Itališkas pagerbimas Anykščiams“ kupole Anykščių menų centro kieme supylė iš Italijos atvykusi floristų asociacijos komanda. Ji siekė pagerbti lietuviškos tapatybės ir itališkojo meno paveldo sąsajas, todėl sutelkė llietuviškus ornamentus aplink centrinę figūrą – grojantį angelą, sukurtą pagal Rosso Fiorentino šedevrą, saugomą Uficių galerijoje Florencijoje.
Šioje grupėje varžėsi ir viešnia iš Bauskės (Latvija) floristė Liga Laurina, sukūrusi kompoziciją „Istorijos apie laikui nepavaldžius stogus“. „Atraskime senų stogų istorijas smilgų lengvume, medžio žievės šiurkštume ir žiedų spindesyje“, – siūlė kūrėja.
A grupės kilimą „20 metų po vienu stogu“ sukūrusi Ceikinių (Ignalinos r.) kaimo bendruomenė siekė atspindėti šio konkurso dviejų dešimtmečių istoriją, priminti skirtingas idėjas ir kūrybinius sprendimus.
Gražiausiu B grupės floristiniu kilimu komisija pripažino kūrėjo iš Vilniaus Nerijaus Navicko kompoziciją „Po šituo stogu“, kurioje pristatytas Anykščių šilelis – stebuklinga vieninga erdvė, kurioje medis, žolė, žvėrys ir paukščiai sugyvena po vienu dangaus skliautu.
Antroji vieta B grupėje atiteko Anykščių socialinės globos namų komandos kūriniui „Po bendrystės stogu“. Jame saugiu namų simboliu tapo bičių namelis – ten kiekvienas yra laukiamas, reikalingas ir priimtas. Tai, pasak kūrėjų, atspindi ir Anykščių socialinės globos namų dvasią, kur bendrystė, pagarba ir nuoširdus rūpestis kuria tikruosius namus. Šis kūrinys pelnė ir specialųjį Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prizą už tai, kad šie kūrėjai paskutiniais metais nepraleido nė vieno floristinių kilimų konkurso.
Trečioji vieta B grupėje buvo skirta kūrėjai Stasei Stulginskienei iš Joniškio už kilimą „Duonelės kvapas“. Pasak menininkės, kilime matosi saulės simbolio motyvu perteiktas duonos atsiradimas – juk saulė ir užaugina duoną.
Šioje grupėje paskatinamąjį prizą pelnė Lietuvos socialdemokratų partijos kilimas „Kur širdis sugrįžta“. Šioje kompozicijoje namas, saulė, upė ir žydiinti gamta simbolizuoja mūsų krašto grožį, bendruomeniškumą bei vertybes, kurios po vienu stogu vienija skirtingas kartas.
Paskatinamuoju prizu įvertintas ir B grupės kilimas „Po gimtuoju stogu“, kurį sukūrė Raguvėlės (Anykščių r.) moterų klubas.
B grupėje savo kilimą „Namai, kurie saugo“ pateikė Ažuožerių (Anykščių r.) moterų klubas. Šiame kūrinyje rankos saugo tautinę juostą – mūsų kultūros ir kartų ryšio simbolį.
Šioje grupėje kilimą „Po šituo stogu“ sukūrusi Anykščių rajono Katlėrių (Skiemonių sen.) bendruomenė jame sutelkė svarbiausius Anykščių krašto simbolius.
Šventės obalsį „Po šituo stogu“ tęsė floristė iš Panevėžio Aušra Boliauskienė, taip pavadinusi savo kompoziciją su ryškiausiu laimės akcentu.
C grupėje tarp erdvinių floristinių kompozicijų pirmoji vieta skirta Naujųjų Elmininkų (Anykščių r.) bendruomenei už kūrinį „Bendrystės pieva“. Šioje pievoje pristatomos 45 Anykščių krašto bendruomenės, kurios kuria grožį, gėrį ir dalinasi širdžių šiluma, yra skirtingos ir nepakartojamos.
Antroji vieta C grupėje atiteko Viešintų (Anykščių r.) bendruomenei už kūrinį „Čia gera sugrįžti“, pasakojantį, kaip gera sugrįžti ten, kur mūsų pradžia, kur tvyro tėvų ir protėvių jauki šiluma, prisiminimai, istorijos...
Trečiąją vietą šioje grupėje pelnė Kruonio (Kaišiadorių r.) kultūros centro komanda, sukūrusi kompoziciją „Po stogu“ kaip atminimo ženklą Antano Baranausko klėtelei ir poemos „Anykščių šilelis“ kūrėjui.
Nuolatiniai šių konkursų dalyviai Ceikinių (Ignalinos r.) kaimo bendruomenė pateikė kompoziciją „Tai mūsų bendri namai“ kaip pasakojimą apie bendrystę, sujungiančią skirtingus kraštus, žmones, istorijas ir prisiminimus.
Ažuožerių (Anykščių r.) kaimo bendruomenė C grupėje pateikė kompoziciją „Ten, kur žydi bendrystė“. Ji atspindėjo glaudžius bendruomenės saitus, kurie surišti į vieną krūvą leidžia išsiskleisti gražiausioms gėlėms – draugystėi, bendruomėnes „stogui“.
Floristė Jurgita Arlauskienė iš Elektrėnų savivaldybės C grupėje pristatė kompoziciją „Pas motulę augau“ – pasakojimą apie namus, kuriuose po vienu stogu telpa šeima, tradicijos ir pagarba gamtai.
Anykščių kultūros centro komandos sukurta kompozicija „Skambantys Anykščiai“ buvo skirta akcentuoti Anykščius kaip žaliosios gamtos kraštą, kuriantį unikalią kultūrą Lietuvoje.
Tarp aikštės liepų įsisukęs vilnietės Kristinos Šaltytės „Vienybės sūkurys“ simbolizavo nuolatinį gamtos judėjimą, gyvybės ciklą ir žmogaus ryšį su gamta.
2026 m. rugpjūčio 4 d., antradienį, 16 val. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje atidaroma fotomenininko Aloyzo Janušio paroda „Pasijusti paukščiu“, skirta kūrėjo 85-erių metų jubiliejui. Bibliotekos languose Vyskupo skvere A. Janušio kūriniais bus galima grožėtis iki rugsėjo 30 d.
2026 m. liepos 30 d. Kurklių sinagogoje atidaroma ir iki rugsėjo 13 d. veiks paroda „BURTON fenomenas“. Ji papasakos apie Kurkliuose gimusį Moišę Dovydą Osinskį, vėliau pasaulyje žinomą kaip Sir Montague Burton. Būdamas vos penkiolikos jis išvyko į Didžiąją Britaniją ir ten ilgainiui sukūrė vieną didžiausių XX a. britų vyriškų drabužių kompanijų, o jo vardas tapo kokybiško ir prieinamo kostiumo ir socialiai atsakingo verslo simboliu. Liepos 30 d. 18 val. Lietuvos nacionalino muziejaus istorikė dr. Giedrė Milerytė-Japertienė pristatys Sir Montague Burtono gyvenimą, jo sukurtą drabužių verslą, socialines idėjas ir kelią nuo Kurklių iki Didžiosios Britanijos pramonės istorijos.
19-asis kultūros festivalis „Purpurinis vakaras“ Anykščiuose – 2026 m. rugpjūčio 13–15 dienomis. Išsami festivalio programa – čia: https://www.anyksciai.lt/naujienos/19-asis-kulturos-festivalis-purpurinis-vakaras-anyksciuose-programa/12068, o bilietai – www.kakava.lt.
2026 m. liepos 24–26 dienomis Anykščiuose vyks miesto šventė „Po šituo stogu“. Šventė programa skelbiama mūsų svetainės skiltyje „Perspektyva“.
Kurkliai – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė – 2026-aisiais švenčia savo 500 metų jubiliejų. Didžioji šventė – liepos 19-ąją, per tradicinius titulinius Šv. Jurgio atlaidus. Plačiau apie šventinius metus – Kurklių miestelio bendruomenės FACEBOOK paskyroje, turinčioje kone 2 tūkst. sekėjų.
2026 m. birželio 14 d., sekmadienį, prieš pat vidurdienį Anykščių siaurojo geležinkelio stotyje ir Siauruko muziejuje prasidės bendruomenės sueiga „(At)minties galia“, skirta sovietinių represijų aukoms pagerbti ir iš jų tvirtybės pasisemti. Sueigos programoje – pagarbioji tylos minutė, partizanų vado Šarūno rekonstruotos uniformos parodos „Būk vertas laisvės! Antano Slučkos-Šarūno partizaninis kelias jaunajai kartai“ ir dailininko Donato Inio istorinio žanro tapybos parodos „Vietos dvasia“ pristatymai, speciali Anykščių kultūros centro vokalinio vyrų ansamblio „Varius“ (vad. Stanislovas Aglinskas) laisvės kovų dainų programa ir net bendruomenę telkianti ir stiprinanti kulinarinė degustacija.