ELMININKAI Naujieji
  Gretimos vietovės:
ANYKŠČIAI | ANYKŠČIŲ viensėdis | GOJUS | JANYDŽIAI | NAVARIŠKIAI | ŠALTALAUKIAI | ŠEIMYNIŠKĖLIAI |

2022-06-20   |   Spausdinti

Vieta žemėlapyje

Kaimas Anykščių seniūnijoje už 4 kilometrų į šiaurės rytus nuo Anykščių. Ribojasi su Anykščių miestu, Anykščių ir Janydžių viensėdžiais, Bikūnų, Navariškių, Šaltalaukių, Gojaus ir Šeimyniškėlių kaimais. Pietrytiniu pakraščiu glaudžiasi prie Elmininkų miško. Per kaimą teka upeliai Volupis ir Kiaulupis – Elmės kairieji intakai, čia yra Volupio ištakos. Įsikūręs abipus krašto kelio Anykščiai–Rokiškis.

Yra 85 sodybos – 696 gyventojai (2001 m.), 573 gyventojai (2011 m., 4-oji pagal dydį rajono gyvenamoji vietovė). Prie šio kaimo glaudžiasi ir Elmininkų II kaimas, kuris 2001 m. buvo negyvenamas, o 2011 m. buvo 17 gyventojų. Yra Naujųjų Elmininkų seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.). Naujuosiuose Elmininkuose yra Dvaro, Elmos, Gėlių, Gojaus, Jaunimo, Kalnų, Šilelio, Trako, Trumpoji, Upelio, Antano Valmuso, Volupio ir Vorutos gatvės.

Naujųjų Elmininkų gyventojus seniau vadino palivarkiečiais. 1923 m. kaime buvo 13 sodybų – 88 gyventojai. 1925 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius. Kaime buvo grietinės nugriebimo punktas, jame veikė rankinis separatorius.

Naujųjų Elmininkų kaime veikė Pavasarininkų draugija, Šaulių sąjunga.

Šioje vietoje buvo dvaras, kuris XIX a. viduryje priklausė Narbutovams. Kai dvaro savininkas prasilošė kortomis, dvarą XIX a. pab. iš jo nusipirko ūkvedys Antanas Valmusas (apie 1851 – 1935), vėliau iki 1940 m. jį valdė Valmusų šeima. Dvare 1923 m. buvo 10 sodybų – 54 gyventojai. 1925 m. Elmininkų dvaro, kurio savininkas tuomet buvo Antanas Valmusas, žemė 162,87 ha buvo išdalinta 7 savininkams, miškų administracijai bei Gojaus kaimo mažažemiams. Valmusų šeima 1941 m. birželio 14 d. buvo ištremta į Sibirą. Išlikę Elmininkų dvaro pastatai: gyvenamas namas, statytas apie 1930 m., tvartas, 2 klojimai, svirnas. 1992 m. dvaro pastatai buvo grąžinti paskutiniojo dvaro savininko Viktoro Valmuso (1889–1942) vaikams Felicijai Gapšienei ir Dominykui Valmusui.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Naujųjų Elmininkų buvo ištremtos į Sibirą 2 šeimos.

Elmininkų dvaro vietoje 1941 m. buvo įkurta Lietuvos žemdirbystės instituto Elmininkų bandymų stotis, 2010 m. pertvarkyta į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialą Elmininkų bandymų stotį, kuri veikė iki 2017 m. spalio 15 d., kol buvo likviduota, mokslinę tiriamąją veiklą perkėlus į kitas šalies įstaigas.

1941–1962 m. bandymų stotis tyrė Rytų Lietuvos žemdirbystės klausimus: žiemkenčių priešsėlių parinkimą, javų ir linų sėjos laiką ir normas, dirvožemių tręšimą ir kalkinimą. 1962–2017 m. bandymų stotis specializavosi bulvių agrotechnikos tyrimams: sodinimo gylis, laikas, pasėlių priežiūra, tręšimas. Elmininkuose taip pat buvo tiriama bulvių sėklininkystė, gumbų apsauga nuo ligų ir kenkėjų, sėklos laikymo sąlygos. Čia buvo sukurta ir tobulinama mechanizuoto bulvių auginimo technologija.

Lietuvos žemdirbystės instituto Elmininkų bandymų stoties direktoriais dirbo: 1941–1945 m. – Stasys Radaitis, 1945–1946 m. – Vladas Baniūnas, 1946–1952 m. – Antanas Šlamas, 1952–1985 m. – Antanas Puodžiukas, 1985–1999 m. – Ona Simanavičienė, 1999–2017 m. – Kęstutis Rainys.

1956–1992 m. prie Elmininkų bandymų stoties veikė ir eksperimentinis ūkis, turėjęs 7245 hektarus žemės (1984 m.). Ūkis pasižymėjo aukštais žemės ūkio gamybos rezultatais, jame veikė kiaulių kontrolinio penėjimo stotis, veislinių Lietuvos žalųjų galvijų ir kiaulių fermos, buvo bandomos ir diegiamos bulvininkystės naujovės. Eksperimentinio ūkio direktoriais dirbo: 1964–1975 m. – Povilas Spūlys, 1975–1985 m. – Antanas Puodžiukas, 1985–1987 m. – Ona Simanavičienė, 1987–1992 m. – Virmantas Velikonis. Likvidavus eksperimentinį ūkį, jo gamybinius pastatus eksploatuoja uždaroji akcinė bendrovė "Agrokoncernas".

Prie vienintelės Anykščių krašte mokslo įstaigos XX a. antrojoje pusėje kūrėsi ir plėtėsi nauja Anykščių priemiesčio gyvenvietė, kuriai prigijo Naujųjų Elmininkų vardas.

Naujųjų Elmininkų kaime taip pat veikia medžio apdirbimo įmonės bendrovė "Baldjoda" ir bendrovė "Galanis", veidrodžių gamybos įmonė "Žibuldė".

Naujuosiuose Elmininkuose nuo 1954 m. veikia biblioteka, šiuo metu – Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos padalinys. 2008 m. jame įrengtas viešosios interneto prieigos taškas.

Naujuosiuose Elmininkuose 2003 m. susikūrė ir veikia kaimo bendruomenė (pirmininkė – Diana Šermukšnienė, nuo 2006 m.). 

Priklauso Anykščių parapijai. Kapinių nebuvo.

Kaimo pakraštyje, prie Anykščių–Rokiškio kelio, Naujųjų Elmininkų kaimo bendruomenės iniciatyva ir 184 elmininkiečių šeimoms parėmus, pastatytas medinis koplytstulpis su drožiniais puoštu kryžiumi (autorius – tautodailininkas Valentas Survila, 2010 m.).

Naujuosiuose Elmininkuose 1891 m. gimė kariškis ir politinis kalinys Antanas Karosas, 1905 m. – miškininkas Jonas Kiaušas, 1955 m. – inžinierius kelininkas Virgaudas Puodžiukas, 1957 m. – pedagogas vadovas Mindaugas Puodžiukas.