Kaimas Kurklių seniūnijoje už 15 kilometrų į pietus nuo Kurklių. Ribojasi su Vargulių, Dragaudžių, Pakeršių ir Molėtų rajono Pabaldonės bei Dapkūniškių kaimais. Į rytus nuo kaimo driekiasi Baldono ežeras.

Negyvenamas kaimas (2001 ir 2011 m.).

1598 m. Alantos (Molėtų r.) dvaro inventoriuje minimas Armoniškių valsčius ir jame esantis Armoniškių miestelis. Senuosiuose šaltiniuose kaimas minimas kaip Ermaniszki ar Hermaniszki, todėl net ir XIX a. dar buvo pavadinamas Germaniškiais.

Nuo XVIII a. iki XIX a. vidurio kaimo vietoje buvo Petucho (Piottuch) dvaras, kurio griuvėsių liekanos išliko iki šiol. XIX a. antrojoje pusėje dvarą įsigijo ir beveik šimtmetį jį valdė Strazdų šeima.

1923 m. kaime buvo 7 sodybos – 41 gyventojas. 1936 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 198 ha žemės. Kaime gyveno Strazdai, Graužiniai ir Paliūniai.

Po Antrojo pasaulinio karo 1951 m. spalio 2 d. iš Armoniškių buvo ištremti į Sibirą 2 asmenys: Ksavera Graužinienė (1891–1973) su sūnumi Laurynu Graužiniu (1925–1989), iki 1955 m. tremties sąlygomis gyvenę Tomsko srityje (Rusija). Kaimo šviesuolis Bonifacas Kukta (1908–?) 1945 m. gruodžio 19 d. buvo suimtas, ištremtas, bet po pusmečio paleistas ir grįžo.

Kaimo gyventojų Jono Strazdo sodyboje ir Bonifaco Kuktos miške buvo įrengti bunkeriai, kuriose slapstėsi pokario partizanai.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Pirmyn", vėliau priklausė Kalinino vardo kolūkiui, Naujasodžio tarybiniam ūkiui, Staškūniškio kolūkiui, kol šis 1992 m. iširo. Kaimo gyventojai išsikraustė arba išmirė, nuo 1987 m. kaimas liko negyvenamas.

Priklausė Balninkų (Molėtų r.) parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, sunykus paskutiniam dvarininkų Petuchų giminės paminklui, laidojimo ženklų nelikę.

Armoniškių kaimo šiaurinėje ir rytinėje dalyje driekiasi Baldono geomorfologinis draustinis. Jis įkurtas 1988 m. saugoti retas reljefo formas. Draustinis apima 197,4 hektaro teritoriją, jam priklauso Keršių, Baldono ir Laumežerio ežerai ir statūs miškingi ežerų šlaitai.

Armoniškiuose 1900 m. gimė kariškis, laisvės gynėjas, Vyties Kryžiaus ordininkas Tomas Kukta, 1909 m. – kariškis ir politinis kalinys Pranas Strazdas, 1930 m. – kunigas Albinas Graužinis ir chemikas technologas Kazys Strazdas.