KUNIGIŠKIAI (Kurklių)
  Gretimos vietovės:
BRAZGIAI | MEDINOS (Kurklių) | PAGRŪŠĖ | RUNDŽIAI |

2018-04-20   |   Spausdinti

Kaimas Kurklių seniūnijoje už 10 kilometrų į pietus nuo Kurklių. Įsikūręs į pietus nuo magistralinio kelio Kaunas–Zarasai. Per kaimą teka Zizdros upelis. Ribojasi su Rundžių ir Brazgių kaimais, Pagrūšės, Zizdros, Medinų ir Gaidelių viensėdžiais, Ukmergės rajono Nerupio ir Prauslių kaimais.

Yra 18 sodybų – 47 gyventojai (2001 m.), 32 gyventojai (2011 m.). Priklauso Staškūniškio seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Iki XX a. pradžios kaimas vadinosi Kunigiškės.

1744 m. Kunigiškiai minimi Žemaitkiemio parapijos kaimų sąraše. 1923 m. kaime buvo 35 sodybos – 172 gyventojai, turėjo apie 380 ha žemės. 1936 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 373 ha žemės.

1930 m. nuosavose patalpose buvo įkurta Kunigiškių pradžios mokykla, kuri veikė iki 1972 m.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Kunigiškių buvo ištremtos į Sibirą 3 šeimos. 1949 m. sausį kaime buvo nužudyta Kazė Usorienė ir jos duktė Misnikienė.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Gerovė", vėliau priklausė Kalinino vardo kolūkiui, Naujasodžio tarybiniam ūkiui, Staškūniškio kolūkiui, kol 1992 m. ūkis iširo.

Nuo 1944 m. iki 1962 m. liepos 26 d. veikė Ukmergės apskrities Kavarsko valsčiaus (vėliau – Kavarsko rajono) Kunigiškių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas (centras buvo Juodmiškio vienkiemyje). Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Staškūniškio apylinkės.

Priklauso Žemaitkiemio parapijai (Ukmergės r.). Senosios kaimo kapinės nenaudojamos, laidojimo ženklų nelikę.

Kunigiškiuose 1887 m. gimė verslininkas ir politikas Vincas Meilus, 1896 m. – kunigas ir teologas Stasys Ūsoris, 1898 m. – dailininkas ir pedagogas Ignas Piščikas, 1910 m. – ekonomistas Antanas Kapočius, 1943 m. – kunigas Vytautas Kapočius, 1953 m. – gydytoja Milda Usorytė-Narmontienė.