KUNIGIŠKIAI I (Svėdasų)
|
Gretimos vietovės:
GYKIAI | GUDONYS | KRAŠTAI | MALEIŠIAI | VAITKŪNAI | |
2024-03-25 | Spausdinti
Kunigiškių I kaime yra 57 sodybos – 126 gyventojai (2001 m.), 49 gyventojai (2011 m.), 36 gyventojai (2016 m., Svėdasų seniūnijos duomenimis). Kaimas yra Kunigiškių I seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.). Kunigiškiuose I nuo 2011 m. yra Ąžuolų, Dirbtuvių ir Kunigiškių gatvės. Archyvuose išlikę duomenys, jog Svėdasų savininkas Vilniaus vyskupas, vėliau kardinolas Jurgis Radvila Svėdasų parapijai užrašė Medginių palivarką netoli kelio į Kamajus su 18 valakų žemės ir 78 baudžiauninkais. Spėjama, kad ta vietovė anksčiau vadinosi Medginiais, tačiau, kai pradėjo priklausyti kunigams, kunigaikščiams, čia atsirado ir Kunigiškių pavadinimas. XX a. pradžioje Kunigiškiai buvo Alotų valsčiaus centras. 1905 m. tautinio sukilimo metu čia pašalinta carinė valsčiaus valdyba. 1923 m. kaime buvo 40 sodybų – 219 gyventojų. 1923 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 584,22 ha žemės. Kunigiškių I kaime buvo pieninė, karčema, parduotuvė, veikė mokytojo Antano Pliupelio įsteigta Žemės ūkio draugija. Nuo 1913 m. jau veikė Kunigiškių pradinė mokykla, joje 1913–1915 m. dirbo mokytojas Julijonas Greimas. Po Pirmojo pasaulinio karo mokykla vėl buvo atidaryta, 1918–1919 m. joje toliau dirbo J. Greimas, grįžęs į Lietuvą iš Tulos (Rusija), jo šeimoje Kunigiškiuose augo sūnus Algirdas Julius Greimas (1917–1992) – būsimasis pasaulinio garso lingvistas, semiotikos mokslo kūrėjas. 1919–1920 m. mokykla jau buvo įsikūrusi Švietimo ministerijai priklausiusiose patalpose. Mokykloje veikė tik I–III skyriai, tais mokslo metais mokytoją Joną Šesnį pakeitė Leonas Mickus (Leonas Eduardas Mickevičius). 1921–1929 m. mokyklos vedėju dirbo mokytojas Antanas Pliupelis, palaikęs glaudžius mokyklos ryšius su kanauninku J. Tumu-Vaižgantu. 1922–1923 m. mokykloje pradėjo veikti jau 4 skyriai. 1929–1940 m. mokyklos vedėju dirbo mokytojas Juozas Jokšas. Jo iniciatyva 1930 m. gegužės 22 d. Kunigiškių pradžios mokyklai buvo suteiktas kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto vardas. Tais pačiais metais prie mokyklos buvo prijungta Vaitkūnų pradžios mokykla kaip antras komplektas. 1939–1940 m. mokykla turėjo jau tris komplektus (du iš jų veikė Kunigiškiuose, o trečias – Vaitkūnuose), I–IV skyriuose mokėsi 124 vaikai. Iki 1940 m. mokykloje kartu su vedėju J. Jokšu dirbo mokytojos Adelė Čiušėkytė bei Veronika Blaževičiūtė. Kunigiškių pradinė mokykla veikė iki 1951 m., paskutine jos vedėja iki 1951 m. dirbo Emilija Lapelienė. Vėliau 1951–1962 m. čia buvo septynmetė, 1962–1986 m. – aštuonmetė, 1986–1991 m. – nepilnoji vidurinė, 1991–2001 m. – pagrindinė mokykla. Šios mokyklos direktoriais dirbo mokytojai: 1951–1955 m. – Otonas Indriūnas, 1955–1959 m. – Albina Marijona Vilkaitė-Budreikienė, 1959–1962 m. – Faustas Musteikis, 1962–1965 m. – Aleksas Makulavičius, 1965 m. sausį–rugpjūtį – Tautvydas Kazlauskas, 1965 m. rugsėjį–gruodį – Stasys Urbonavičius, 1966–1970 m. – Algirdas Juška, 1970–1976 m. – Janina Krasnickienė, 1976–1982 m. – Genovaitė Butėnaitė-Kovienė, 1982–2001 m. – Rytis Narvydas. 2001 m. ji pertvarkyta į Svėdasų J. Tumo-Vaižganto vidurinės mokyklos pradinio ugdymo skyrių, o 2002 m. šis išvis buvo uždarytas. Nuo 1944 m. iki 1963 m. sausio 12 d. veikė Kupiškio apskrities Svėdasų valsčiaus Kunigiškių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Kraštų apylinkės. Po Antrojo pasaulinio karo iš Kunigiškių I buvo ištremta į Sibirą 13 asmenų. 1949 m. rudenį kaimas kartus su Maleišiais buvo įjungtas į kolūkį "Lenino keliu", kuris buvo vis stambinamas, 1991–1992 m. vadintas Maleišių kolūkiu, kol iširo. 1953–1989 m. šiam kolūkiui vadovavo pirmininkas Aleksandras Slavenskas – ilgiausiai Anykščių rajone dirbęs vieno ūkio vadovas. Dabar kaime yra stambesni privatūs ūkiai: Gintaro ir Daivos Šinkūnų augalininkystės ūkis, valdantis 300 ha žemės (konkurso "Metų ūkis-2015" nugalėtojas Anykščių rajone), ir Virgilijaus Budreikos mišrus gyvulininkystės ir augalininkystės ūkis. Priklauso Svėdasų parapijai. Senosios kaimo kapinės veikiančios, aptvertos akmenų tvora, yra mūriniai vartai (restauruoti 2023 m.). Šiose kapinėse Maleišių kaimo gyventojai XX a. viduryje slapta palaidojo iš Svėdasų miestelio žvyrduobių perkeltus septynių 1949 m. lapkričio 2 d. Drobčiūnų kaimo apylinkėse žuvusių partizanų palaikus. Žuvusių partizanų artimųjų rūpesčiu čia 1991 m. pastatyta koplyčia-varpinė ir aštuoni antkapiniai paminklai-stelos (autorius – architektas Bronius Kazlauskas) Algimanto apygardos Margio rinktinės J. Tumo-Vaižganto kuopos bunkeryje kautynėse žuvusių šios kuopos vado Alberto Nakučio-Viesulo (1910–1949), Viesulo būrio vado Kazio Palskio-Ąžuolo (1918–1949), partizanų Jono Meškausko-Caro (1924–1949), Petro Miškinio-Šarūno (1922–1949) ir Algimanto apygardos Kunigaikščio Margio rinktinės vado adjutanto Stasio Gimbučio-Rūko (1921–1949), rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininko Petro Dilio-Tarzano (1924–1949), rinktinės S. Dariaus ir S. Girėno kuopos vado Petro Černiaus-Tigro, Laisvūno (1924–1949) atminimui bei lageryje mirusiam partizanui Stasiui Nakučiui (1922–1947) atminti. Kunigiškiuose I yra trys kultūros paminklai. Kunigiškių partizanų kapai yra nacionalinio lygmens Kultūros vertybių registro objektas (objekto kodas 44450, saugomas nuo 2021 m.), turintis istorinę ir memorialinę vertę. Kapai ir koplyčia-varpinė užima 63 kv. m plotą. Kunigiškių I kaimo etnoarchitektūrinė sodyba yra regioninės reikšmės Kultūros vertybių registro objektas (komplekso kodas 1324, saugomas nuo 1992 m.), turintis architektūrinę ir etnokultūrinę vertę. Buvusi Eleonoros ir Jurgio Čepų sodyba buvo įkurta 1856–1860 m. Išlikusių jos pastatų kompleksą sudaro pirkia, statyta apie 1900 m. (objekto kodas 37176) ir svirnas su ratine, statytas apie 1885 m. (objekto kodas 37184). Sodybą nuo 2005 m. valdo ir tvarko Rūta ir Sigitas Stanevičiai. Kunigiškių pradinė mokykla yra vietinės reikšmės Kultūros vertybių registro objektas (kodas 10813, saugomas nuo 1993 m.), turintis architektūrinę ir memorialinę vertę. Mokyklos pastatas statytas po 1863 m. Šiame pastate 1886–1890 m. mokėsi dailininkas Kajetonas Sklėrius, 1879–1881 m. – rašytojas kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas. Mokyklos pastatas 1986–1987 m. buvo restauruotas, 1987 m. rugpjūčio 29 d. jame atidarytas Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, kurį prižiūri ir veiklą plėtoja žurnalistas ir kraštotyrininkas Vytautas Bagdonas. Prie fasadinės dienos pritvirtinta medinė drožinėta atminimo lenta su įrašu: "Šioje mokykloje mokėsi / ir vėliau ją globojo / literatūros klasikas / kanauninkas / Juozas Tumas-Vaižgantas". Muziejuje įrengtos kelios ekspozicijos: senovinių kaimo buities daiktų, prieškario mokyklos klasės, personalinės, pristatančios garsius Svėdasų krašto žmones. Vienoje iš senosios mokyklos klasių atidengta atminimo lenta žymiausiems šios mokyklos mokytojams ir mokiniams (2009 m.). Mokyklos kieme stovi Kunigiškių kaimo kryžius (autoriai – medžio drožėjai Aleksas Aleksejevas (1989 m.), Jaroslavas Vetenkis (2008 m.), Vytautas Taurelė (2023 m.). Pastatas 2021–2023 m. restauruotas, jame įrengta nauja ekspozicija. Kunigiškiuose pastatytas stogastulpis su suoleliu dailininkui Kajetonui Sklėriui jo 145-mečio proga (autoriai – medžio drožėjas Pranas Petronis ir kalvis Valentas Survila, 2021 m.). Kunigiškiuose I 1865 m. gimė kunigas knygnešys Feliksas Baltuška, 1876 m. – dailininkas Kajetonas Sklėrius, 1890 m. – kariškis Alfonsas Sklėrius, 1898 m. – mokslininkas inžinierius melioratorius Povilas Sklėrius, 1901 m. – revoliucionierė Anatolija Baronaitė-Poletajeva, 1910 m. – hidrotechnikas Robertas Matulionis, 1913 m. – kunigas, rašytojas Jonas Kuzmickis-Gailius, 1921 m. – mokslininkė agrochemikė, laisvės gynėja ir visuomenininkė Elvyra Pliupelytė, 1922 m. – revoliucionierius Eduardas Šklėrius, 1929 m. – fizikas Balys Grigas, 1935 m. – ekonomistas Algimantas Juozas Čepas, 1974 m. – mokslininkė inžinierė ekonomistė Algita Kovaitė-Miečinskienė, 1980 m. – poetas ir dailininkas Karolis Širvinskas. |