Kaimas Kurklių seniūnijoje už 8 kilometrų į pietus nuo Kurklių, apie 2 km į pietryčius nuo magistralinio kelio Kaunas–Zarasai. Ribojasi su Lobų, Dejūnų, Staškūniškio, Čipiškio, Merečiškių, Kalinuvkos ir Auguškų kaimais, buvusiu Aukštaliepio dvareliu. Per kaimą teka upelis Judinys – Šventosios kairysis intakas, čia yra Staškūniškio tvenkinio pietinė dalis. Kaime išteka upelė Pravaža – Zizdros dešinysis intakas.

Yra 16 sodybų – 23 gyventojai (2001 m.), 19 gyventojų (2011 m.). Priklauso Staškūniškio seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Istorijos šaltiniai liudija, kad 1682 m. Luciūnų kaimas buvo dovanotas Alantos altarijai, kad išlaikytų ten gyvenusius senus dvasininkus.

1923 m. kaime buvo 26 sodybos – 123 gyventojai. 1937 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 267,7 ha žemės.

1925–1926 m. veikė Luciūnų pradinė mokykla kaip atskiras Vaičiuliškių mokyklos komplektas. Su I–III skyrių mokiniais dirbo mokytoja Elena Šapkauskaitė. 1929 m. Vaičiuliškių pradinė mokykla buvo perkelta į Staškūniškį.

1935–1940 m. Luciūnuose veikė Jaunųjų ūkininkų ratelis, vadovaujamas mokytojo Juozo Šibailos.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Luciūnų buvo ištremta į Sibirą 1 šeima.

1949 m. rugsėjo 10 d. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Kremliaus žvaigždė", vėliau priklausė "Jaunosios gvardijos" kolūkiui, Naujasodžio tarybiniam ūkiui, Staškūniškio kolūkiui, kol šis 1992 m. iširo.

Priklauso Žemaitkiemio (Ukmergės r.) parapijai. Senosios kaimo kapinės nenaudojamos, laidojimo ženklų nelikę.

Luciūnuose 1903 m. gimė žurnalistas, literatas Jonas Yla, 1908 m. – kunigas, teologas ir rašytojas Stasys Yla, 1910 m. – mechanikas ir žurnalistas Jonas Yla, 1940 m. – inžinierius Juozas Yla.

S. Ylos tėviškės vietoje pastatytas kryžius su metaline saulute kryžmoje (autorius – tautodailininkas Liudas Tarabilda, 1990 m., restauruotas 2017 m.), identiškas kryžiaus piešiniui, kuris yra iškaltas S. Ylos antkapiniame paminkle Putname (JAV).