PESLIAI
  Gretimos vietovės:
ABROMIŠKIS | MŪRELIS, Liun Muravianka | PENIANKAI (Anykščių) | ŠLIŽIAI | VAIVADIŠKIAI |

2017-06-06   |   Spausdinti

Kaimas Anykščių seniūnijoje už 8 kilometrų į pietvakarius nuo Anykščių. Įsikūręs abipus Šventosios upės. Ribojasi su Šližių, Mūrelio, Peniankų, Vaivadiškių ir Abromiškio kaimais.

Negyvenamas kaimas (2001 ir 2011 m.). Priklauso Šlavėnų seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Peslių kaimai, priklausę tuometinėms Šeimyniškių ir Storių apylinkėms, 1970 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos SSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumo įsaku buvo išregistruoti iš gyvenamųjų vietovių registro.

Teresės Mikeliūnaitės legendoje "Daikslis" minima, jog "netoli Ramoškalnio, tarp Šventosios ir Peslių, buvo didelis Daikslio miestas". Manoma, jog kaimo pavadinimas kilęs nuo paukščio vardo.

1855 m. dienoraštyje Antanas Baranauskas mini Peslių kaimą. 1923 m. minimi 3 Peslių viensėdžiai: I viensėdis – 1 sodyba, 7 gyventojai, II viensėdis – 4 sodybos, 26 gyventojai, III viensėdis – 7 sodybos, 29 gyventojai. 1932 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius.

Nuo XX a. 3-ojo dešimtmečio kaime apie 20 metų veikė Rimkaus malūnas, vėliau jo savininkai buvo Dubauskai, Januliai. Malūne veldavo milelius, malė miltus, buvo elektra. Gabrėnų šeima tuo metu turėjo karčemą, kurioje buvo galima nusipirkti ir kai kurių maisto produktų.

1944 m. besitraukiantys vokiečių kariuomenės daliniai sudegino visą kaimą.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Peslių buvo ištremti į Sibirą 4 asmenys.

Dalis kaimo (dešiniajame Šventosios krante) buvo įjungta į Anykščių sodininkystės tarybinį ūkį, kita dalis (kairiajame upės krante) – į Puntuko kolūkį ir šiems ūkiams priklausė iki 1992 m., kol ūkiai iširo. Nuo 1952 m. kaime nuolatinių gyventojų nebeliko.

Priklausė Dabužių parapijai. Senosios kaimo kapinės buvusios visai prie Šventosios upės. XX a. pradžioje kaimo kapinės, vadovaujant kunigui Konradui Liogei, buvo perkeltos toliau nuo upės, 1909 m. jas pašventino Anykščių klebonas Juozapas Vembrė, tai progai pastatytas akmeninis kryžius su įrašu lotynų kalba. Kapinės veikiančios, jose laidojama, kapai tvarkomi. Išlikusi 1924 m. įrengta akmenų mūro kapinių tvora bei dveji vartai. Kapinėse palaidoti Dabužių dvarininkai Sorokai, kunigas Konradas Liogė (kapavietė nežinoma), žuvęs 1863 m. sukilėlis Jonas Moigis, kryždirbys Petras Blažys (1864–1924), literatė Janina Cibienė (1932–2003).

Lietuvos Atgimimo metais Peslių kapinių centre pastatytas akmenų mūro paminklas su betoniniu kryžiumi XX a. vidurio kovose žuvusiems ir čia palaidotiems kaimo ir apylinkių gyventojams. Memorialinėje lentoje iškaltas  įrašas: "Žuvę partizanai / už Lietuvos laisvę / 1944–1954 / J. Jasevičius / J. Meškauskas / J. Matulis / J. Šablevičius / J. Simaška / A. Griška / J. Griška / B. Jasikonytė / M. Jasikonytė / K. Palavenis / B. Pabarška / V. Tamulytė / S. Aviža / P. Grumbinas / K. Pilipavičius / R. Janulis / E. Janulis / A. Tauronis / A. Vildžius / V. Tauronis / P. Zubavičius / P. Sližys / J. Semėnas / K. Kalendra / A. Semėnaitė / J. Slavinskas / B. Simaška / J. Pajuodis / P. Gabrėnas / J. Zubavičius / K. Kalumba".

Peslių kaimo ir jo apylinkių istorijos panoramą dokumentinės prozos knygoje "Peslių akademija" atkūrė rašytojas Rimantas Vanagas (2011 m.).

Pesliuose 1930 m. gimė aklųjų visuomenininkas ir vadovas Jonas Simaška, 1944 m. – pedagogė Dalia Marija Vitkūnienė, 1948 m. – rašytojas Rimantas Vanagas.

Pesliuose užaugo lakūnas Povilas Šaltenis (1912–1948).