Kaimas Kavarsko seniūnijoje už 8 kilometrų į pietus nuo Kavarsko. Ribojasi su Sabulių, Maldenių, I Svirnų, Ferdinantavos, Jasonių I ir Riklikų kaimais. Įsikūręs abipus krašto kelio Anykščiai–Ukmergė. Rytiniu kaimo pakraščiu teka Šventoji, į šiaurės rytus nuo kaimo driekiasi Svirnų miškas.

Yra 62 sodybos – 291 gyventojas (2001 m.), 246 gyventojai (2011 m.). Kaimas yra Svirnų seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.). Nuo 2011 m. Svirnuose II yra Kalno, Naujakiemio, Šermukšnių, Vilties ir Žiedo gatvės.

Manoma, jog kaimo pavadinimas kilęs nuo svirnų, stovėjusių šioje vietoje. Kaimas įsikūrė buvusio Paršelio dvaro vietoje, todėl dažnai buvo vadinamas "Paršelyne". 2002 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Žemieji Svirnai pervadinti Svirnų II kaimu.

1923 m. Svirnų kaime (Paršelio dvare) buvo 2 sodybos – 43 gyventojai. 1928 m. paskutinieji II Svirnų dvaro savininkai pasidalino dvarą, Juozas Paršelis valdė 118,4 ha žemės, o Karolis Paršelis – 118,9 ha.

1926 m. lapkričio 1 d. pradėjo veikti Riklikų-Svirnų pradžios mokykla. 1926–1928 m. jos vedėja dirbo Stasė Dalibogaitė, 1928 m. rudenį ją pakeitė Petronėlė Kinertienė, netrukus ją pakeitė ir 1928–1930 m. vedėju dirbo mokytojas Juozas Smalsčius. 1930–1932 m. Svirnų pradžios mokyklos vedėju dirbo Kazys Paulauskas. 1930–1931 m. mokykla veikė 2 atskirais komplektais Papragių ir Riklikų kaimuose. 1939–1940 m. Svirnų pradinės mokyklos 2 komplektuose Pilypų ir Riklikų kaimuose mokėsi 80 vaikų, mokytojais dirbo Sofija Klygienė ir Stasys Ališauskas. Iki 1944 m. Svirnų pradinėje mokykloje dirbo mokytoja Emilija Rokaitė.

Po Antrojo pasaulinio karo Svirnų pradinės mokyklos vedėjais dirbo mokytojai: 1944–1945 m. – Henrikas Voveris, 1945–1949 m. – Pranas Dubietis, 1949–1950 m. – Veronika Bagdonaitė-Vėbrienė, 1950–1951 m. – Stasys Masiulis, 1951–1952 m. – Bronė Brazauskienė, 1952–1953 m. – Kazimieras Mikulėnas, 1953–1954 m. – Stasė Rameikytė, 1954–1959 m. – Genovaitė Baravykaitė-Kalinkienė, 1959–1969 m. – Elena Mikulėnaitė-Dlugaborskienė, iki 1975 m. – Elvyra Valeikienė, 1978–1989 m. – Aldona Ražanaitė-Gribauskienė, 1992–2003 m. – Birutė Žiukaitė-Žičkauskienė. 2003 m. pradinė mokykla buvo pertvarkyta į Kavarsko vidurinės mokyklos pradinio ugdymo skyrių, o 2009 m., kai neliko vaikų, ir jis buvo uždarytas.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Žemųjų Svirnų buvo ištremtos į Sibirą 2 šeimos.

1948 m. balandį kaimas buvo įjungtas į Staškūniškio tarybinį ūkį. Visą šio ūkio gyvavimo laikotarpį nuo 1948 m. balandžio iki 1989 m. sausio 19 d. Žemieji Svirnai (Svirnai II) buvo Staškūniškio tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Pertvarkius ūkį, 1989-1992 m. Žemieji Svirnai (Svirnai II) priklausė Svirnų kolūkiui, kol šis iširo.

Dabar kaime veikia žemės ūkio bendrovė "Viltis" (žemės ūkio technikos atsarginių detalių prekyba), žemės ūkio bendrovė "Sodžius" (augalininkystės veikla, 400 ha žemės, vadovas Aleksejus Chlibikas). Kaime veikia privatus Jono ir Lilios Aleknavičių augalininkystės ūkis, valdantis 400 ha žemės, Romualdo Kubaičio šeimos augalininkystės ūkis, valdantis 550 ha žemės.

Nuo XX a. antrosios pusės iki 2001 m. veikė Svirnų II kaimo biblioteka – Anykščių rajono centrinės bibliotekos filialas, kol ji buvo uždaryta. 2009 m. kaime vėl atidaryta ir veikia biblioteka – Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos padalinys.

Priklauso Kavarsko parapijai. Kapinių nebuvo.

Kraštiečių sambūrio metu kaime pastatytas stogastulpis "Šv. Izidorius" (autorius – medžio drožėjas Rimantas Zinkevičius, 2012 m.).

Žemuosiuose Svirnuose 1911 m. gimė aktorius Aleksandras Kernagis, 1962 m. – pedagogas edukologas Vidas Misiūnas.