ŠILAI (Viešintų)
|
Gretimos vietovės:
GILVYDŽIAI | JUODVILIŠKIS | NEMEIRIAI | VIEŠINTĖLĖS | VIEŠINTŲ kaimas | |
2015-03-16 | Spausdinti
Yra 6 sodybos – 13 gyventojų (2001 m.), 22 gyventojai (2011 m.). Priklauso Viešintėlių seniūnaitijai (nuo 2009 m.). Manoma, jog kaimo pavadinimas kilęs nuo pušynų, vadinamų šilais, ypač gerai augusių šioje smėlėtoje žemėje. 1596 m. istoriniuose šaltiniuose minimas Šilų dvaras. XIX a. viduryje Šilai priklausė Akmenos dvarui, o po baudžiavos panaikinimo čia apsigyveno buvę šio dvaro baudžiauninkai, gavę po 1, 2 ar 3 ha žemės. 1923 m. kaime, kuris priklausė Laitelių seniūnijai, buvo 27 sodybos – 139 gyventojai. 1935 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 148,42 ha žemės, stambių ūkių, didesnių nei 14 hektarų, nebuvo. XX a. pirmojoje pusėje kaime buvo daug amatininkų: stalius Simonas Šimkus, batsiuviai Juozapas Jonuška ir Simonas Kaušpėdas, siuvėjos Vlada Griciūnaitė ir Jonuškaitė, tačiau nei parduotuvės, nei malūno, nei pieninės niekada nebuvo. Šilų gyventojai buvo muzikalūs, ypač – Simono Kaušpėdo šeima, sukūrusi net instrumentinį ansamblį: grojo smuiku, klarnetu ir armonika. Grojo ir Simono Šimkaus šeima, Adolfas Mackevičius, daininga buvo Antano Jurevičiaus šeima. Povilo Juknevičiaus sodyboje būdavo rengiamos gegužinės pamaldos ir jaunimo vakaronės, o Marijona Juknevičienė garsėjo kaip pasakorė. Mokyklos kaime nebuvo, Šilų vaikai mokėsi Viešintose. Antrojo pasaulinio karo metais žuvo trys kaimo vyrai: Jonas Raukštas, Juozas Kanapeckas ir Juozas Juozokas. Po Antrojo pasaulinio karo iš Šilų niekas nebuvo ištremtas į Sibirą. 1949 m. kaimas kartu su Juodviliškiu, Nemeiriais ir Laiteliais buvo įjungtas į sukurtą kolūkį "Gedimino pilis", pirmuoju jo pirmininku buvo paskirtas Pranas Ramonas. Vėliau, stambinant ūkius, Šilai 1953–1959 m. priklausė "Draugystės", 1959–1978 m. – pervardintam "Draugystės keliu" kolūkiui, nuo 1978 m. – "Gimtosios žemės", nuo 1989 m. – pervardintam Viešintų kolūkiui, kol 1992 m. šis ūkis iširo, žemė buvo išdalinta smulkiems gyventojų ūkiams. 1956 m. Šilų kaime kilęs gaisras sunaikino 2 gyvenamas sodybas ir dar dviejų sodybviečių ūkio pastatus. 1959 m. kaime prasidėjusi melioracija sunaikino daugumą vienkiemių, žmonės išsikėlė. Priklauso Viešintų parapijai. Kapinių nebuvo. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos kraštotyros fonde saugoma mokytojo Povilo Skriabūno surinkta Šilų kaimo istorijos apžvalga. Šiluose 1896 m. gimė laisvės gynėjas, dviejų Vyties Kryžių kavalierius Zigmas Kaušpėdas, 1935 m. – pedagogas kūno kultūros mokytojas Petras Žarskus. |