VIKONYS (Svėdasų)
  Gretimos vietovės:
BAJORAI (Svėdasų) | GRIKIAPELIAI | KUŠLIAI | PAURIŠKIAI | SAUSALAUKĖ | SLIEPŠIŠKIS | SVĖDASAI |

2018-09-20   |   Spausdinti

Kaimas Svėdasų seniūnijoje už 3 kilometrų į pietvakarius nuo Svėdasų. Vakariniu kaimo pakraščiu teka upė Jara – dešinysis Šventosios intakas. Įsikūręs abipus krašto kelio Anykščiai–Rokiškis, ribojasi su Svėdasais, Sliepšiškio, Bajorų, Sausalaukės, Grikiapelių, Pauriškių ir Kušlių kaimais.

Yra 40 sodybų – 147 gyventojai (2000 m.), 128 gyventojai (2001 m.), 138 gyventojai (2004 m.), 91 gyventojas (2011 m.). Priklauso Grikiapelių seniūnaitijai (nuo 2009 m.). Nuo 2011 m. Vikonyse yra Pušyno, Tilto ir Vikonių gatvės.

Vikonių kaimo vardas kildinamas nuo vikių, manant, kad senovėje šių vietovių gyventojai jų daug augindavo.

Žinoma, kad XVII a. Vikonys (Wikance) priklausė Svėdasų dvarui, vietovė pirmą kartą paminėta apie 1655–1660 m. kartografo Juozapo Narūnavičiaus-Naronskio sudarytame Svėdasų miestelio ir apylinkių plane. XVIII a. pradžioje Svėdasų dvaro inventoriuose minimi Vikonys ir 7 jo gyventojų sodybos, XVIII a. antrojoje pusėje – jau 12 sodybų, o XIX a. pradžioje – 16 sodybų, kai kuriose iš jų gyveno po kelias šeimas. 1816 m. Vikonyse gyveno 110 žmonių.

Po baudžiavos panaikinimos 1861 m. Vikonys pateko į Aluotų valsčių.  1900 m. Vikonyse buvo 23 sodybos, kuriose gyveno 159 žmonės. 1923 m. kaime buvo jau 27 sodybos – 170 gyventojų. Populiariausios vietinių gyventojų pavardės – Rimkai, Mateliai, Šukiai, Baniai, Budreikos ir Žemaičiai.

1919–1950 m. priklausė Svėdasų valsčiui, kuris 1919–1946 m. buvo Rokiškio apskrityje, 1946–1950 m. – Kupiškio apskrityje, buvo Sliepšiškio seniūnijos (1929–1940 ir 1941–1944 m.) ar apylinkės (1940–1941 ir 1944–1950 m.) kaimas. 1950–1995 m. Vikonys priklausė Anykščių rajono Svėdasų apylinkei, kol ši buvo pertvarkyta į seniūniją.

1935 m. broliai Juozas (1907–2000), Antanas (1911–1985) ir Feliksas (1904–1949) Sabaliai įkūrė plytinę, kurioje primityviai gamino molio plytas bei čerpes, jomis aprūpindavo Svėdasų ir Debeikių apylinkių gyventojus ir įmones. Iki XX a. vidurio kaime taip pat veikė F. Sabalio kalvė, dirbo garsus puodžius Pranas Baskutis (1887–1953) ir siuvėja Stanislava Matiukienė (g. 1928 m.), Antanas Matiukas (1896–1969) degdavo statybines kalkes.

1938–1939 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius. Vikonyse niekuomet nebuvo mokyklos.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Vikonių buvo ištremtos į Sibirą 3 šeimos – 11 asmenų: Mateliai (3 asmenys), broliai Feliksas ir Jonas Sabaliai bei Trečiokai (6 asmenys). Šeši kaimo gyventojai dalyvavo kovose kaip laisvės gynėjai, keturi iš jų žuvo, du buvo įkalinti lageryje.

1949 m. rudenį kaime buvo sukurtas kolūkis "Jara". Stambinant ūkius, nuo 1952 m. jis pateko į K. Požėlos kolūkį, o 1954–1958 m. priklausė Vorošilovo kolūkiui. Jį padalijus, 1958–1974 m. Vikonys priklausė "Jaros" kolūkiui, o nuo 1974 m. – stambiam Svėdasų kolūkiui, kol šis 1992 m. iširo.  Nuo 1958 m. iki 1974 m. kovo 1 d. Vikonys buvo "Jaros" kolūkio centrinė gyvenvietė.

1959 m. kaime buvo 137 gyventojai, 1970 m. – 332 gyventojai, 1979 m. – 222 gyventojai, 1987 m. – 164 gyventojai.

Nuo 1963 m. Vikonyse yra elektra. XX a. antrojoje pusėje kaime buvo pastatyta nauja plytinė – Anykščių statybinių medžiagų kombinato Vikonių cechas, apie 1970 m. – išplėsta jau Pauriškių kaimo žemėje, bet liko vadinama Vikonių vardu. Jis gamino plytas, o išsekus molio telkiniams – pjaustė granitą, gamino betonines plyteles, liejo atminimo ženklus žuvusių partizanų kapavietėms. XX a. pabaigoje cechas buvo uždarytas ir apleistas, paliktas griūti, o 2017 m. pastatai likviduoti.

Dalis kaimo vienkiemių buvo nugriauta, kai 1979–1980 m. gretimame Sausalaukės kaime buvo pastatytas Svėdasų kiaulidžių kompleksas, šalia jo įrengiamos srutomis laistomos pievos.

Priklauso Svėdasų parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, laidojimo ženklų nelikę, tik po Antrojo pasaulinio karo jose buvo palaidoti žuvę laisvės gynėjai Zofija Baronaitė (1914–1950) ir Bronius Bražiūnas, 1990 m. jiems pastatytas paminklas (restauruotas 2018 m.). Prie kapinių kaimo gyventojai pastatė kryžių (autorius – Antanas Baliūnas, 1989 m.).

Išleistas Linos Matiukaitės kraštotyros rinkinys "Vikonys : kaimas ir jo žmonės" (2008 m.).

Vikonyse 1907 m. gimė inžinierius statybininkas Juozas Sabalys, 1944 m. – inžinierius geologas Juozas Banys, 1958 m. – bibliotekininkė ir kraštotyrininkė Lina Matiukaitė, 1969 m. – mokslininkė gydytoja Ramunė Banytė-Šepetienė