Anykščių krašto vietovių žinynas - http://www.anykstenai.lt/vietoves
KALVELIAI (Debeikių)
2022-09-05

Kaimas Debeikių seniūnijoje už 4 kilometrų į pietvakarius nuo Debeikių. Įsikūręs abipus kelio Čekonys–Žalioji. Ribojasi su Meldučių, Užubalių, Medžiuolių, Bebarzdžių, Puodžių, Čekonių ir Sindrių kaimais. Kalveliuose išteka Variaus upelis – kairysis Šventosios intakas.

Yra 16 sodybų – 38 gyventojai (2001 m.), 57 gyventojai (2011 m.). Priklauso Čekonių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

1779 m. Anykščių parapijos inventoriaus apraše minimas Anykščių bažnyčiai priklausęs Kalvelių kaimas, kuriame gyveno 8 laisvųjų valstiečių šeimos, turėjusios po 12–14 hektarų žemės ir mokėjusios činšo mokestį bei davusios duoklę. Toks pat kaimo vaizdas aprašytas ir 1789 m. parapijos apraše.

Nuo XVIII a. pabaigos iki XX a. pradžios Kalveliai priklausė carinės Rusijos imperijos Kauno gubernijai. 1834 m. aprašuose Kalveliai priskirti Anykščių dvaro Elmiškio vaitijai, kaime gyveno 9 šeimos – 86 žmonės (įskaitant samdinius). Po 1863 m. sukilimo iš Kalvelių į Sibirą (Rusija) už paramą maištininkui buvo ištremtas Justinas Dičius su žmona Ona. XIX a. pabaigoje Kalveliuose vaikus slaptai mokė lietuviškai skaityti daraktorė Kotryna Steikūnaitė (?–1904).

XX a. pradžioje Kalveliai buvo Kauno gubernijos Ukmergės apskrities Anykščių valsčiaus kaimas, 1901 m. jame buvo 118 gyventojų. 1906 m. Kalvelių kaimo žemėje buvo rasta tinkamo molio plytoms gaminti ir įrengta plytinė. Čia molis buvo kasamas, formuojamos  ir degamos plytos, 1906–1913 m. statant Debeikių bažnyčią.

1918–1940 m. Kalveliai buvo Utenos apskrities Debeikių valsčiaus kaimas. 1923 m. kaime buvo 17 sodybų – 108 gyventojai. 1925 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet 24 šeimos turėjo 400,85 ha žemės. Tarpukaryje veikė grietinės nugriebimo punktas, po Antrojo pasaulinio karo iki 1967 m. buvo pieno separavimo punktas.

1947 m. spalį Vinco Šakėno namuose buvo įkurta 4 skyrių Kalvelių pradinė mokykla, veikusi iki 1955 m., joje mokėsi 20–25 mokiniai. 1947–1948 m. visus mokinius mokė mokytoja Birutė Gudanavičiūtė, 1948–1949 m. trumpai dirbo mokytojai Strazdaitė ir Gediminas Vilutis, 1949–1955 m. – Stasė Stundžėnienė.

1941 m. iš Kalvelių buvo ištremti į Sibirą 8 asmenys, 1949 m. ištremtas Vincas Šakėnas, 1951 m. – Jonas Šakėnas.

1949 m. kovo 31 d. Kalvelių kaimas kartu su Užubaliais prievarta sujungtas į kolūkį "Nauja buitis", nuo 1950 m. priklausė "Tarybinio artojo" (nuo 1953 m. – sustambinto), nuo 1978 m. – "Ateities", Debeikių kolūkiams. Nuo 1950 m. rugpjūčio 26 d. iki 1978 m. kovo 21 d. Kalveliai buvo "Tarybinio artojo" kolūkio centrinė gyvenvietė, 1959 m. kaimo centre buvo pastatytas naujas administracinis pastatas. 1992 m. Debeikių kolūkiui iširus, 1992–1997 m. kaimo gyventojai dirbo Čekonių žemės ūkio bendrovėje, kol ši 1997 m. irgi buvo likviduota. Dabar kaime pavieniui ūkininkaujama. Ūkininkas Kęstutis Opulskis Kalvelių kaimo laukuose augina dekoratyvinę veją.

1949–1959 m. Kalveliuose veikė klubas-skaitykla, 1968–1978 m. – kolūkio "Tarybinis artojas" kultūros namai. 1953–1978 m. Kalveliuose veikė čia perkelta Čekonių biblioteka.

1953–1968 m. Kalvelių kaime žemės buvo nusausintos, 1969 m. kaimas elektrifikuotas. 1986–1988 m. Kalvelių kaimą kertantis Čekonių–Debeikių kelias buvo padengtas asfalto danga. Nuo 2000 m. Kalvelių kaime veikia Aknystos pensionato (dabar – Aknystos socialinės globos namai) filialas.

XVIII a. kaimas priklausė Anykščių parapijai, nuo 1801 m. iki šiol priklauso Debeikių parapijai. Senosios kapinės pietiniame kaimo pakraštyje nenaudojamos nuo 1947 m., išlikę keturi akmeniniai paminklai su geležiniais kryžiais, akmenyse iškaltos 1877, 1882, 1883 ir 1888 m. datos, yra inicialų. Šalia kapinių yra valstybės saugomas archeologijos paminklas – netyrinėtas Kalvelių senkapis. Kaimo pakraštyje pastatytas ąžuolinis kryžius su užrašu "Viešpatie, saugok Tėvynę Lietuvą" (autorius – Bronius Tvarkūnas, 2004 m.).

Kalvelių kaimo gyventojų bendruomenė nuo 2007 m. kasmet rugpjūčio pabaigoje, per Šv. Baltramiejų, rengia kraštiečių sambūrius.

Ona Staikūnaitė-Gritėnienė sudarė ir išleido kaimo istorijos kraštotyrinę monografiją "Kalveliai 1779–2007" (2008 m.).

Kalveliuose 1878 m. gimė kunigas Jonas Steikūnas, 1897 m. – kariškis Pranas Jodelis, 1900 m. – kariškis ir pedagogas Juozas Šakėnas, 1913 m. – vienuolė misionierė Emilija Šakėnaitė-sesuo Ksavera, 1932 m. – mokslininkas inžinierius Stasys Karosas, 1938 m. – mokslininkas inžinierius Povilas Vainiūnas, 1941 m. – ekonomistė ir kraštotyrininkė Ona Staikūnaitė-Gritėnienė, 1965 m. – žurnalistė Jolanta Miškinytė-Šeštakauskienė