Dvaras Kurklių seniūnijoje už 4 kilometrų į šiaurę nuo Kurklių. Įsikūręs Virintos upės kairiajame krante, ribojasi su Pavirinčių III bei Pavirinčių I dvarais.

Dvaro teritorijoje išlikusios sodybos dabar priklauso visų dvarų teritoriją apimančiam Pavirinčių kaimui.

XIX a. šioje vietoje buvo vienas iš Piottuchų giminės dvarų. Išliko prisiminimų apie labai žiaurų dvarininką Justiną Piottuchą, visaip skriaudusį savo baudžiauninkus. XX a. pradžioje jis pasitraukęs į Lenkiją. Šalia buvo jo giminaičio Stepono Piottucho dvaras, kuriam priklausė 100 hektarų žemės. S. Piottuchui jaunam mirus, dvarą valdė jo našlė lenkė. 1923 m. ji pardavė savo dvarą Galvonams ir išvyko į Lenkiją.

1923 m. Pavirinčių II dvare buvo 11 sodybų – 59 gyventojai. Paskutinieji šio dvaro savininkai iki 1940 m. buvo Ona ir Jonas Galvonai, valdę 105,3 ha žemės ir auginę septynis vaikus. Dvare buvo mūrinis dviejų aukštų gyvenamasis namas ir visi ūkio pastatai. Nepritaręs valdžios sumanymui steigti Pavirinčiuose žemės ūkio mokyklą, J. Galvonas apleido gyvenamąjį namą, ėmęs naudoti jį kaip klojimą.

1941 m. birželio 14 d. iš Pavirinčių II dvaro į Altajaus kraštą (Rusija), o 1942 m. – į Tit Ary (Buluno ulusas, Jakutija, Rusija) ištremta 10 asmenų Galvonų šeima: Jonas Galvonas (1890–1942), žuvo įkalintas Rešotų lageryje (Krasnojarsko kr., Rusija), jo žmona Ona Bačiulytė-Galvonienė (1896–1942), žuvo Tit Aruy (Jakutija), senutė O. Galvonienės motina Stanislava Bačiulienė (apie  1866 – 1942), žuvo pakeliui į Jakutiją, ir septyni vaikai: sūnūs Vytautas Galvonas (1923–1942), žuvo Tit Ary (Jakutija) ir Albinas Galvonas (1933–1942), žuvo Tit Ary (Jakutija), išgyveno tik penkios dukterys: Marija (1925–1969), mirė Kazachstane, Elena (g. 1927 m.), 1958 m. grįžo į Lietuvą, Aldona (g. 1930 m.), 1946 m. buvo parvežta į Lietuvą, Teresė (g. 1932 m.), 1946 m. buvo parvežta į Lietuvą ir Stanislava (1933–1969), 1946 m. buvo parvežta į Lietuvą. Nacionalizuotą dvarą 1941 m. rugpjūčio 30 d. atgavo ir keletą metų valdė J. Galvono sesuo Veronika Galvonaitė-Puodžiūnienė, kol antrosios soviietinės okupacijos metais jis vėl buvo atimtas.

Nuo 1954 m. dvaro teritorijoje veikė Kurklių mašinų-traktorių stotis, įsikūrusi dviaukščiame mūriniame dvaro pastate. 1958 m. liepos 21 d. ji buvo reorganizuota į Kavarsko remonto-technikos stoties Kurklių skyrių, kuris veikė iki 1963 m. sausio 5 d. Dvaro pastatai buvo naudojami kaip trąšų ir grūdų sandėliai, klojimas ir svirnas sudegė. Vienas dvaro pastatas kiek laiko buvo naudotas Pavirinčių pradinei mokyklai, koplytėlė pritaikyta parduotuvei įrengti.
 
Priklausė Kurklių parapijai. Kapinių nebuvo.

Išlikę dvaro rūmai, kurie kolūkiniais metais buvo paversti sandėliu, gyvenamasis namas, parko fragmentai. Buvusi dvaro sodyba grąžinta Galvonų šeimos turto paveldėtojams Kavaliauskams, kurie turtą pardavė Remeikiams. Dvarvietės centre Galvonų dukterys pastatė medinį kryžių su įrašu: "Galvonų šeimos kančioms atminti".

Pavirinčių dvare 1798 m. gimė teisininkas Antanas Piottuch-Kublickis.