Napoleonas ŠMIGELSKAS
  Gimimo data: 1913-12-11
Gimimo vietovė: Geliogalių k. (Balninkų parapija, Molėtų r.)

Trumpai:
Klierikas, pedagogas, švietėjas

2019-08-25   |   Spausdinti

Tėvai: Juozapas Šmigelskas (1876–1921) ir Veronika Čečergytė-Šmigelskienė (1874–1942) – žemdirbiai, neturtingi ūkininkai, turėję 5 hektarus žemės. Buvo jauniausias šeimoje, sulaukusioje aštuonių vaikų, sesuo ir du broliai mirė vaikystėje. Broliai: Stasys Šmigelskas (1901–1993) – žemdirbys, tremtinys, Antanas Šmigelskas (1905–1992) – žemdirbys, darbininkas, Albinas Šmigelskas (1906–1961) – amatininkas ir Juozapas Šmigelskas (1909–1981) – darbininkas.

Augo su motina, tėvas 1913–1920 m. uždarbiavo JAV. Nuo 1921 m. gyveno Auguškų kaime (Anykščių r.), kur šeima įsigijo palivarką ir žemės.

1923–1925 m. mokėsi pradžios mokykloje. Būsimajam kunigui Stasiui Ylai įkalbėjus motiną, 1925–1930 m. toliau mokėsi Ukmergės gimnazijoje. Mokydamasis Ukmergėje, priklausė Eucharistininkų būreliui, patarnaudavo rytinėms Šv. Mišioms.

1930–1932 m. jis tęsė mokslą Perosoje (Italija) saleziečių vienuolyno gimnazijoje, kur sustiprintai mokėsi lotynų, graikų, italų ir prancūzų kalbų, ruošdamasis studijuoti teologiją ir tapti vienuoliu misionieriumi. Susirgęs tuberkulioze, paliko mokslą ir grįžo į Lietuvą, 1932–1933 m. gyveno Auguškose ir gydėsi.

1933–1934 m. N. Šmigelskas sveikdamas gyveno Lietuvos saleziečių centre Vytėnuose (Kauno r.), kur savarankiškai lavinosi, ruošdamasis tapti kunigu, nes būti vienuoliu misionieriumi dėl silpnos sveikatos nebegalėjo. Jis taip pat užsiėmė visuomenine švietėjiška veikla: skaitė paskaitas jaunimui, organizuodavo kultūrinius ir religinius sambūrius.

1934–1936 m. N. Šmigelskas studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje, buvo kurso seniūnas. Studijuodamas mokė tikybos vaikus Kaune, vasarą Balninkų (Molėtų r.) vaikams aiškino katekizmą.

Atsinaujinus tuberkuliozei, 1936 m. vasarą ir rudenį jis gyveno ir gydėsi Antalieptės (Zarasų r.) Šv. Jėzaus Širdies seserų vienuolyne, paskui 1936–1937 m. pusę metų praleido Varėnos sanatorijoje. Sveikatai silpstant, apsisprendė nebegrįžti į studijas seminarijoje, bet dar kartą gydytis sanatorijoje valstybės lėšomis jau nebegalėjo, gyveno ir gydėsi Auguškose.

1937 m. pabaigoje, apsistojęs Antalieptės vienuolyne, N. Šmigelskas savarankiškai pasiruošė ir išlaikė egzaminus mokytojo cenzui įgyti. Nuo 1938 m. sausio 5 d. iki vasaros jis dirbo Čepukiškių (Zarasų r.) pradžios mokyklos vedėju, buvo jaunesnysis mokytojas. Jis taip pat organizavo vietiniam jaunimui religinius ir kultūrinius renginius, būrė pavasarininkų ir angelaičių kuopeles.

Visai nusilpus sveikatai, N. Šmigelskas atsisveikinęs su darbu grįžo į gimtinę, sirgdamas gyveno pas brolį Antaną gimtajame Geliogalių kaime.

Nuo 1933 m. iki gyvenimo pabaigos N. Šmigelskas rašė atsiminimus, eiliavo, 1933–1935 m. savo mintis užrašinėjo dienoraštyje. Jis taip pat išvertė iš italų kalbos apsakymėlių vaikams ir jaunimui rinkinį "Protui ir širdžiai".

Mirė 1938 m. liepos 17 d. Geliogaliuose (Molėtų r.). Palaidotas Balninkų (Molėtų r.) kapinėse, vėliau šalia palaidota jo brolio šeima. Kapą ženklina betono teraco paminklas-stela su iškaltu ir dažytu įrašu: "Šmigelskai / Napaleonas 1914–1938 / Albinas 1906–1961 / Natalija 1980–1906 / Ilsėkitės ramybėje / Liūdi ... sūnūs".

N. Šmigelsko dienoraščio ir laiškų pagrindu jo kurso draugas kunigas Steponas Galvydis parengė ir išleido biografinę apybraižą "Į idealų viršūnes" (1999 m., kitas pataisytas leidimas – 2000 m.).