Petras ŠEPETYS
  Gimimo data: 1920-02-18
Gimimo vietovė: Švilpiškių k. (Biržų r.)

Trumpai:
Pedagogas matematikos mokytojas, vadovas

2016-11-25   |   Spausdinti

Tėvai: Jokūbas Šepetys ir Zuzana Šepetienė – žemdirbiai, pasiturintys ūkininkai, turėję 32 hektarus žemės. Augo trijų vaikų šeimoje su dviem broliais: Povilas Šepetys (?–1979) – kariškis, emigrantas JAV, ir Vytautas Šepetys (? – apie 1947 m.) – politinis kalinys Vorkutos (Rusija) lageryje, ten ir miręs.

1939 m. baigė Biržų gimnaziją. 1939–1941 m. mokėsi Panevėžio pedagoginiuose kursuose, įgijo pradinių mokyklų jaunesniojo mokytojo specialybę.

1941–1944 m. P. Šepetys dirbo Rytų Lietuvos mokyklose, iš pradžių buvo Reškutėnų  (Švenčionių r.) pradinės mokyklos mokytojas, paskui Paringio (Ignalinos r.) pradinės mokyklos vedėjas.

1944–1952 m. jis gyveno ir dirbo Saldutiškyje (Utenos r.). Paskirtas 1944 m. spalio 2 d., 1944–1945 m. jis buvo Saldutiškio progimnazijos mokytojas, nuo 1945 m. gruodžio 15 d. – jos direktorius. Jis išaugino šią mokyklą iki vidurinės mokyklos ir 1949–1952 m. buvo Saldutiškio vidurinės mokyklos direktorius, pats su mokiniais tvarkė mokyklos ūkį. Po antisovietinių jaunimo akcijų ir vieno iš mokytojų pasitraukimo į laisvės kovų pogrindį P. Šepetys buvo apkaltintas bloga auklėjamąja veikla ir turėjo pasitraukti iš mokyklos vadovo pareigų.

Nuo 1950 m. P. Šepetys neakivaizdžiai studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, įgijo matematikos mokytojo išsilavinimą.

1952–1960 m. jis gyveno Mickūnuose (Anykščių r.) ir 1952–1959 m. buvo Mickūnų septynmetės mokyklos, ką tik pertvarkytos iš pradinės, pirmasis ir ilgiausiai dirbęs direktorius. Jo iniciatyva mokykloje, kurioje mokėsi apie 90 mokinių, buvo išplėtota sporto ir meninė veikla, stiprinamas ūkis, bet mokyklos vadovas sovietinės valdžios buvo kritikuojamas dėl per menko dėmesio moksleivių sovietinio patriotiškumo ugdymui.

1959 m. pertvarkant Mickūnų mokyklą į aštuonmetę, jis buvo atleistas iš direktoriaus pareigų ir 1959–1960 m. dar dirbo Mickūnų aštuonmetėje mokykloje matematikos mokytoju. 

Nuo 1960 m. iki gyvenimo pabaigos P. Šepetys gyveno Juostininkuose (Anykščių r.) ir 1960–1980 m., kol išėjo į pensiją, dirbo Juostininkų septynmetės, nuo 1962 m. – aštuonmetės mokyklos mokytoju, dėstė matematiką, darbus ir fizinį lavinimą.

Nuo 1981 m. iki gyvenimo pabaigos jis gyveno Anykščiuose.

Laisvalaikiu žvejodavo, buvo medžiotojas, augino bites.

Vedė 1947 m., žmona Eleonora Augutytė-Šepetienė (g. 1925 m.) iš Utenos rajono Paaisetės kaimo – pedagogė, medikė. Vaikai: Dalia Šepetytė-Bagdanskienė (g. 1950 m.) – inžinierė, Dainora Šepetytė-Norkūnienė (g. 1960 m.) – inžinierė, sūnus Audronius Šepetys (1964–1985) – miškininkas, žuvęs jaunystėje (nuskendo Šventojoje).

Mirė 1986 m. Anykščiuose. Palaidotas Anykščių senosiose kapinėse.

P. Šepečio gyvenimas ir veikla pristatoma kraštotyros rinkinyje "Juostininkai : kaimas ir žmonės" (sudarė Zenonas Mačionis, 2001 m.) ir straipsnių rinkinyje "Saldutiškio mokykla" (2006 m.).