Antanas ŠVILPA
  Gimimo data: 1907-06-06
Gimimo vietovė: Umėnų k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Kariškis, laisvės gynėjas

2022-08-29   |   Spausdinti

Tėvai: Justinas Švilpa (apie 1872 – ?) ir Pranciška Šukytė-Švilpienė (apie 1873 – ?) iš Umėnų – valstiečiai žemdirbiai.

1907 m. birželio 7 d. Troškūnų bažnyčioje jį pakrikštijo klebonas Antanas Stapulionis, krikštatėviai buvo Kazimieras Bartulis ir Uršulė Navikienė, Pranciškaus Naviko žmona.

1923 m. baigė keturias klases Raguvos (Panevėžio r.) progimnazijoje.

1923–1924 m. A. Švilpa dirbo Surdegio (Anykščių r.) smulkių prekių parduotuvėje vedėju.

1924 m. spalio 5 d. jis buvo mobilizuotas į karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje. 1927 m. rugsėjo 7 d. jis baigė Karo mokyklą Kaune 9-ojoje jos laidoje, gavo kavalerijos leitenanto karinį laipsnį ir tęsė tarnybą 1-ojo husarų pulko 2-ajame eskadrone būrio vadu. Pakeitus karinius laipsnius, nuo 1931 m. jis buvo jaunesnysis leitenantas, nuo 1931 m. rugsėjo 30 d. pakeltas į leitenantus.

Tarnybos metu A. Švilpa studijavo Lietuvos universitete, iš pradžių Teisių fakultete, vėliau Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos skyriuje.

1932 m. gruodžio 6 d. jis buvo perkeltas į 1-ojo husarų pulko 1-ąjį eskadroną ir tęsė tarnybą vyresniuoju karininku, nuo 1933 m. gegužės 13 d. kartu ėjo ir pulko švietimo vadovo pareigas.

1934 m. kovo 21 d. A. Švilpa perkeltas į 2-ąjį ulonų pulką mokomojo eskadrono vyresniuoju karininku. Nuo 1935 m. rugpjūčio 10 d. jis toliau tarnavo 3-ajame kavalerijos (dragūnų) pulke adjutantu, 1936 m. lapkričio 23 d. jam suteiktas kapitono karinis laipsnis.

Nuo 1937 m. gruodžio 6 d. iki 1940 m. vasaros A. Švilpa buvo "Geležinio Vilko" 3-ojo dragūnų pulko 2-ojo eskadrono vadas, "Geležinio Vilko" pulko štabo narys, organizacinio skyriaus viršininkas. 1939 m. spalį jis dalyvavo žygyje į Vilnių.

Pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje Lietuvos kariuomenę įjungiant į sovietinę armiją, 1940 m. rugsėjo 28 d. jis buvo perkeltas į 179-osios šaulių divizijos atskirąjį žvalgybos batalioną, nuo spalio 3 d. paskirtas 184-osios šaulių divizijos atskirojo žvalgybos bataliono kavalerijos eskadrono vadu.

1940 m. lapkričio 22 d. A. Švilpą suėmė divizijos ypatingojo skyriaus pareigūnai, jis buvo kalinamas Vilniuje, kol 1941 m. birželį, prasidėjus karui ir tautiniam sukilimui, buvo išlaisvintas iš kalėjimo.

Atvykęs į Vilnių, kur rinkosi buvusio 29-ojo šaulių teritorinio korpuso dalys, 1941 m. liepos 16 d. jis buvo priimtas į lietuvių karių Vilniaus įgulos Ryšių batalioną.

1941 m. liepos 21 d. A. Švilpa buvo perkeltas į tarnybą Kauno komendantūros Tautinio darbo apsaugos 1-ajame batalione ir iškart paskirtas pradėtos formuoti 7-osios kuopos vadu.

1941 m. rugpjūčio pradžioje išskirsčius Tautinio darbo apsaugos 1-ąjį batalioną į tris Pagalbinės policijos tarnybos batalionus, 1941 m. rugpjūčio 15 d. A. Švilpa buvo perkeltas į naujai formuojamą 3-ąjį Pagalbinės policijos tarnybos batalioną ir paskirtas šio bataliono vadu. Kartu jis atsivedė ir savo 7-ąją kuopą, kuri tapo 3-ojo bataliono 3-ąja kuopa, o kitus karininkus ir kareivius A. Švilpa naujai rinko į tarnybą.

1941 m. spalį jo vadovaujamą 3-ąjį batalioną perėmė okupacinė vokiečių valdžia, jis pervadintas apsaugos batalionu, o nuo gruodžio 20 d. jis buvo pervadintas 11-uoju apsaugos batalionu. Šis jo vadovaujamas apsaugos dalinys buvo dislokuotas Baltarusijos teritorijoje, kur dalyvavo kovose su prosovietiniais partizanais, saugojo belaisvius, epizodiškai dalyvavo saugant ar pervežant mirčiai pasmerktus žydus, kol 1943 m. lapkritį buvo sutriuškintas ir išblaškytas mūšyje prie Korostenio (Ukraina). A. Švilpa buvo žinomas savo antisemitinėmis nuostatomis, manoma, kad jis tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvavo ir holokauste.

1944 m. vasario mėnesį subūrus Panevėžio ir Biržų krašto savanorius į generolo Povilo Plechavičiaus organizuojamą Vietinę rinktinę, A. Švilpa kovo 11 d. buvo paskirtas čia suformuoto Vietinės rinktinės 241-ojo bataliono vadu. Jis vadovavo šiam junginiui, stiprindamas jo materialinę bazę ir ruošdamas būsimoms kovoms, kol 1944 m. gegužės 15 d. vokiečių okupacinei valdžiai suėmus Vietinės rinktinės vadus, batalionas buvo išformuotas, o jo kariai išleisti namo.

1944 m. rugpjūčio 19 d. A. Švilpa buvo priimtas į Tėvynės apsaugos rinktinę.

1944 m. rudenį jis pasitraukė į Vokietiją. 1945 m. pavasarį kapitonas A. Švilpa, slapyvardžiu buvo vokiečių karinės žvalgybos parašiutininkų mokyklos FAK-203, veikusios Rytų Prūsijoje, netoli Istenburgo, karininkas. Nutraukus šios mokyklos veiklą, jis pasiliko Vokietijoje.

Nepriklausomoje Lietuvoje jis buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1938 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.).

Tolesnis likimas nežinomas.