Tėvai: Jonas Pirinauskas (Ferinauskas) (apie 1844 – apie 1902) ir Barbora Girniūtė-Pirinauskienė (Ferinauskienė) (apie 1861 – ?) iš Gudelių – valstiečiai žemdirbiai. Seserys: Karolina Pirinauskaitė (1895–?), Petronėlė Pirinauskaitė (1897–?), Rozalija Pirinauskaitė (1899–?) ir Teklė Pirinauskaitė (1901–?).

Šeimoje kartu augo ir tėvo vaikai iš jo pirmosios santuokos su Ieva Petrulyte-Pirinauskiene (apie 1840 – 1890): Kazimieras Pirinauskas (1872–?) – stalius ir dailidė, Antanas Pirinauskas, Veronika Pirinauskaitė-Skardžiuvienė (1876–?), Domicelė Pirinauskaitė (1878–?), Uršulė Pirinauskaitė (1880–?) ir Ona Pirinauskaitė (1882–?) bei įbrolis Antanas Karosas (1866–?) – I. Petrulytės sūnus iš jos pirmosios santuokos.

Anksti mirus tėvui, nuo mažens dirbo fizinius darbus. Savarankiškai pramoko skaityti ir rašyti lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis.

1910–1914 m. V. Ferinauskas gyveno Panevėžyje ir mokėsi fotografuoti bei retušuoti pas Panevėžio fotografą ir atvirukų leidėją Jankelį Trakmaną, kartu iš brolio Kazimiero Pirinausko pramoko ir staliaus bei dailidės amato. 1914 m. grįžęs į gimtinę, Debeikiuose (Anykščių r.) jis nusipirko paviljoną ir 1914–1918 m. dirbo fotografu.

1918 m. jis su šeima persikėlė į Miežiškius (Panevėžio r.), kur liko gyventi iki gyvenimo pabaigos, dirbo staliumi ir fotografu.

V. Ferinauskas iki 1958 m. fotografavo Miežiškiuose bei aplinkiniuose kaimuose ir miesteliuose, taip pat ir savo tėviškėje Debeikių apylinkėse, sukaupė didžiausią Aukštaitijoje išlikusį stiklinių negatyvų rinkinį. Jis bendravo su kitais XX a. pirmojoje pusėje Aukštaitijoje dirbusiais fotografais.

V. Ferinauskas užfiksavo kaimų bei miestelių žmonių gyvenimą. Jo nuotraukose –  moksleiviai ir mokytojai, šauliai, pavasarininkai, Jaunųjų ūkininkų, kitų organizacijų nariai, namų ruošos bei siuvimo kursų dalyvės, mokyklos, koplyčios, tilto statyba, atskiri pastatai, žemės ūkio darbus dirbantys, tautines ar religines šventes (Vytauto Didžiojo metų minėjimas, vyskupo sutikimas) švenčiantys žmonės.

Keliuose jo negatyvuose išliko Raguvėlės dvaro (Anykščių r.) aplinka, nes per šventes fotografą iš Miežiškių kviesdavosi dvarininkai Komarai.

Jo fotografijose vyrauja portretai, žmonių grupės, vestuvės, laidotuvės. Negatyvuose užfiksuoti vaizdai žavi šmaikštumu, netradicine kompozicija, fotografijos labai informatyvios, atskleidžiančios aprangos, papročių savitumus, pateikiančios daug tam laikmečiui būdingų detalių.

Laisvalaikiu augino sodą, išvedinėjo naujas obelų veisles, gamino naminį vyną ir alų, domėjosi mokslo ir technikos naujovėmis, mėgo kiną.

Vedė 1913 m., žmona Stanislava Lukavičiūtė-Ferinauskienė. Vaikai: Ona Ferinauskaitė, Zofija Ferinauskaitė,  Aleksas Ferinauskas – stalius, fotografas, ir Kostas Ferinauskas. Dar vienas sūnus Juozas Ferinauskas mirė kūdikystėje.

Mirė 1975 m. gegužės 26 d. Miežiškiuose (Panevėžio r.). Palaidotas Miežiškių kapinėse.

Daugiau kaip 1500 V. Ferinausko stiklinių negatyvų nuo 2001 m. saugoma Panevėžio kraštotyros muziejuje. Iš jų parengta paroda "Miežiškiai ir apylinkės 1918-1958 metais" 2003 m. buvo eksponuota Panevėžio kraštotyros muziejuje, Miežiškių kultūros centre, Parko bibliotekoje Panevėžyje, Pasvalio krašto, Šiaulių fotografijos, Kupiškio etnografijos bei Rokiškio krašto muziejuose.

Išleista Zitos Pikelytės biografinė apžvalga-albumas "Vincas Ferinauskas ir jo fotografija" (2002 m.).