DEBEIKIAI
Vietovės aprašymas rengiamas. Papildykite žinias apie šią vietovę el. p.: info@anykstenai.lt
  Gretimos vietovės:
JUOZAPAVA (Debeikių) | KAPČIUŠKIAI | MARIMPOLIS | MELDUČIAI | MIŠKINIAI (Debeikių) | SINDRIAI | STERKONYS |

2017-08-25   |   Spausdinti

Vieta žemėlapyje

Miestelis Anykščių rajone už 15 kilometrų į šiaurės rytus nuo Anykščių, 5 kilometrai į rytus nuo krašto kelio Anykščiai–Rokiškis, abipus kelio Čekonys–Žalioji. Šiauriniu Debeikių pakraščiu teka Aknysta – kairysis Šventosios intakas, vakariniu – Aknystėlė, Aknystos kairysis intakas, rytiniu – Gėtys, Aknystos kairysis intakas. Ribojasi su Marimpolio, Meldučių, Sindrių, Sterkonių, Kapčiuškių, Miškinių ir Kurtinių kaimais, Juozapavos viensėdžiu.

Seniūnijos centras (nuo 1995 m.). Gyventojų skaičius – 404 (2011 m., 6-oji pagal dydį rajono gyvenamoji vietovė), 399 (2013 m.). Miestelis yra seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.). Debeikiuose yra J. Biliūno, Trumbatiškio, Gedimino, J. Tumo-Vaižganto, Sindrių, Ąžuolų, Stalėriškio, Surviliškio, Statybininkų, Lipšio, Vienybės, Rubikių, Kurtinių, Ąžuolynės, Lauko ir Sterkonių gatvės.

Debeikiai kaip Sterkonių dvarui priklausančių baudžiauninkų kaimas minimi nuo XVII a. pradžios, anksčiau šios vietovės buvo menkai gyvenamos.

Sterkonių dvaro savininkas Antanas Lapas 1830 m. kortomis pralošė Debeikių kaimą (10 sodybų) Surviliškio dvaro savininkui Karoliui Gratkauskui, o jo sūnus Ferdinandas Debeikiuose XIX a. viduryje įsteigė palivarką. 1852 m. Debeikiuose buvo 8 pavienės sodybos ir viduryje įsiterpęs palivarkas. Po 1861 m. reformos dalis palivarko žemės buvo išdalinta valstiečiams, o likusią 1870 m. F. Gratkauskas išpardavė, todėl Debeikių palivarkas nunyko, liko 16 skirtingo dydžio pavienių ūkių, turėjusių 371 ha žemės. Nuo 1870 m. Rusijos carui uždraudus žydams gyventi kaimuose, jie būrėsi Debeikiuose, kur XIX–XX a. sandūroje jų gyveno 21 šeima – apie 90 žmonių.

1822 ir 1899 m. Debeikius nusiaubė gaisrai. Nuo XIX a. 7-ojo dešimtmečio iki 1950 m. Debeikiai buvo valsčiaus centras, 1950–1995 m. – apylinkės centras, nuo 1995 m. iki šiol yra seniūnijos centras. Seniūniją sudaro 1 miestelis, 58 kaimai ir 9 viensėdžiai, nuo 2009 m. joje yra įsteigtos 6 seniūnaitijos. Seniūnijoje yra 1706 gyventojai (2011 m.). Debeikių seniūnu nuo 2004 m. iki šiol dirba Alvydas Simonavičius

Debeikių gyventojai aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime, platino lietuvišką spaudą. 1905 m. pavasarį Debeikiuose įvyko demonstracija prieš carinės Rusijos valdžią, o 1905 m. pabaigoje buvo išvaikyta carinė Debeikių valsčiaus valdyba, susikūrė ginkluotas vietinių valstiečių būrys tvarkai palaikyti.

1928 m. Debeikių kaimas buvo išdalintas vienkiemiais. 1933 m. Debeikių bažnytkaimyje buvo 42 trobos, kuriose gyveno 154 žmonės.

Miestelio ir apylinkių žmonės XX a. pradžioje garsėjo čia augintais žirgais, todėl žirgas yra ir miestelio herbe (dailininkas – Raimondas Miknevičius, 2002 m.).

Debeikiai – tolygiai augantis miestelis: 1821 m. čia gyveno 131 žmogus, 1879 m. – 327, 1923 m. – 317, 1959 m. – 369, 1970 m. – 328, 1979 m. – 353, 1985 m. – 380, 2001 m. – 452.

1948–1951 m. iš Debeikių buvo ištremta 15 gyventojų. Miestelis pokario metais buvo svarbus ir partizaninio judėjimo, ir NKVD veiklos centras. Čia ypač aktyviai veikė NKVD garnizonas, kuriam talkino ir vietiniai rėmėjai. Jie bendromis pajėgomis žiauriai slopino Debeikių apylinkėse veikusį platų partizaninį judėjimą.

1769 m. Debeikiuose buvo pastatyta Sterkonių dvaro savininko Tomo Kušeliausko išlaikoma koplyčia ir joje leista laikyti pamaldas klebonui, anksčiau buvusiam dvaro kapelionu. Debeikių bažnyčios metrikų knygos rašytos nuo 1789 m. Steigiamai katalikų parapijai Sterkonių dvarininkas Juozapas Kušeliauskas paskyrė 1,5 valako žemės, 1785 m. dovanojo 2400 sidabrinių rublių. 1792 m. J. Kušeliausko iniciatyva buvo įsteigta Debeikių parapija, pirmuoju jos klebonu paskirtas Juozapas Kajetonas Gineika, nuo 1789 m. iki tol buvęs Sterkonių dvaro kapelionu.

1799 m., keliems apylinkių dvarininkams parėmus, Debeikiuose buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, kurią 1801 m. pašventino klebonas Stanislovas Dirmeitavičius (Dirmeitis). Joje buvo 3 altoriai, papuošti gausiais medžio drožiniais, kuriuos, kaip pasakota, Debeikiuose išdrožė Aknystų dvare pasilikęs prancūzas – Napoleono armijos kareivis. Bažnyčia nuo 1818 m. turėjo tris nedidelius varpus, o 1844 m. minimas ir didysis varpas. Vizituodamas Aukštaitijos parapijas, 1852 m. gegužės 28 d. Debeikių bažnyčią aplankęs Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius įrašė pastabas, kaip ją remontuoti.

Senojoje Debeikių bažnyčioje tarnavo kunigai: 1789–1795 m. – Juozapas Gineika, 1795–1798 m. – Martynas Gudinavičius, 1798–1814 m. – Stanislovas Dirmeitavičius, 1814–1819 m. – Petras Šalevičius, 1820–1827 m. – Kletas Venskavičius, 1828–1831 m. – Jurgis Valentinavičius, 1831–1863 m. – Stanislovas Gricevičius (mirė ir palaidotas Debeikių kapinėse), 1863–1882 m. – Florijonas Korčinskis, 1882–1891 m. – Aleksandras Radavičius, 1891–1894 m. – Feliksas Semelevičius. 1894–1899 m. Debeikiai buvo pirmoji parapija, kurią teko administruoti būsimajam prelatui klebonui Konstantinui Olšauskui. 1899 m. sukeitus dvasininkus vietomis, jį pakeitė iš Rozalimo atvykęs ir 1899–1910 m. paskutinis senosios bažnyčios klebonas buvęs Povilas Šimkevičius.

Nykstant senajai medinei bažnyčiai, nauja mūrinė pseudogotikinė dviejų bokštų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Debeikiuose buvo statoma 1906–1910 m. klebono P. Šimkevičiaus ir 1910–1913 m. jį pakeitusio klebono Domininko Mikšio rūpesčiu. Pirminį bažnyčios projekto eskizą pateikė inžinierius Nikolajus Andrejevas, tačiau bažnyčios statybą prižiūrėjo ir jos išvaizdą formavo pats rangovas Augustas Andziulis. Bažnyčią 1913 m. pašventino Užpalių (Utenos r.) klebonas Kazimieras Kozminskis, o vyskupas Pranciškus Karevičius 1921 m. rugpjūčio 30 d. bažnyčią konsekravo. 1930 m. rugpjūčio 23–25 dienomis Debeikių parapiją vizitavo Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas.

Bažnyčia yra stačiakampio plano, trijų navų ir trijų altorių, 42,5 metro ilgio ir 25 metrų pločio, du jos bokštai iškyla į 60 metrų aukštį. Šventoriaus (84x52 m) tvorą 1921 m. Jonas Zaranka sumūrijo iš lauko akmenų, joje įdėti treji geležiniai vartai. Vietoj 1915 m. į Rusiją išvežtų senųjų varpų 1924 m. Kaune, Masalcevo dirbtuvėse, buvo nulieti du nauji varpai: Šv. Kazimieras (640 kg) ir Šv. Ona (283 kg). 1926 m. nupirktas ir trečias 190 kg svorio varpas. Antrojo pasaulinio karo metais varpai buvo išslapstyti, liko tik didysis.

1912–1913 m. buvo pastatyta ir Debeikių parapijos salė, sumūryta klebonija. 1918 m. Debeikiuose įsisteigė pavasarininkų kuopa.  Trys Debeikių bažnyčios varpai 1915 m. buvo išvežti  ir negrąžinti. 1924 m. Kaune nuliedinti 2 nauji varpai, 1926 m. nupirktas trečias. 1928 m. įrengtos reljefinės Kryžiaus kelio stotys (dailininkas Vladas Čižauskas), pastatyti vargonai. 1938 m. bažnyčia išdažyta. Debeikių bažnyčios šventoriuje stovi Tremtinių kryžius (1989 m.) ir atnaujintas Misijų kryžius (autorius – Bronius Tvarkūnas, 2013 m.), atminimo paminklas Emilijai Šakėnaitei-seseriai Ksaverai. Debeikių bažnyčios šventoriuje 1957 m. palaidotas kunigas Kazimieras Mikelinskas, jo kapą žymi betoninis paminklas – arkoje stovinti Švč. Mergelės Marijos statula.

Nuo 1926 m. iki šiol Debeikių parapija priklauso Panevėžio vyskupijos Anykščių dekanatui. Svarbiausia Debeikių parapijos šventė – tituliniai Šv. Jono Krikštytojo atlaidai birželio 24 d. Kitos parapijos šventės: Šv. apašt. Baltramiejaus atlaidai rugpjūčio 24 d. ir Rožinio Švč. Mergelės Marijos atlaidai spalio 7 d.

Dabartinę Debeikių bažnyčią administravo kunigai: 1910–1914 m. – Domininkas Mikšys, 1914–1920 m. – Jonas Ulickas, 1920 m. trumpai – Antanas Dygaitis, 1920–1946 m. – Kazimieras Mikelinskas, 1941 m. trumpai – Jonas Nagulevičius, 1947–1950 m.  – Jurgis Šimonėlis (Debeikiuose suimtas ir įkalintas), 1950–1952 m. – Leonas Mažeika, 1956–1960 m. – Laimingas Feliksas Blynas, 1960–1963 m. – Mykolas Stonys, 1966–1973 m. – prelatas Leopoldas Pratkelis, 1973–1992 m. – Alfonsas Gražys, 1992–2007 m. – Vincentas Stankevičius, 2007–2008 m. – Vytautas Dagelis. Nuo 2008 m. Debeikių parapijoje reziduojančio dvasininko neliko, ją 2008–2017 m. administravo Svėdasų klebonas Vydas Juškėnas, nuo 2017 m. – Svėdasų klebonas Raimundas Simonavičius.

Seniausios Debeikių kapinės buvo šventoriuje, šalia bažnyčios. 1790 m. taip pat buvo pradėta laidoti ir kitose parapijos kapinėse Juozapo Kušeliausko dovanotoje žemėje atokiau nuo bažnyčios. Klebono D. Mikšio rūpesčiu 1913 m. tos kapinės buvo išplėstos, ūkininkams Kazimierui Šukiui ir Jonui Baniui skyrus joms žemės, apmūrytos fasadine tvora. Senosios Debeikių kapinės išlikusios, jose daug senųjų akmeninių ir geležinių paminklų, bet nuo XX a. vidurio jose nebelaidojama.

1925 m. už miestelio buvo įrengtos dar vienos naujos Debeikių kapinės, 1935 m. tas kapines pašventino Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas. Šios kapinės išplėstos XX a. pabaigoje, jų prieigose pastatytas masyvus medinis kryžius su koplytėlėmis ir drožiniais (autorius – Jonas Tvardauskas, 1992 m.). Kapinėse įrengtas memorialas XX a. vidurio represijų aukoms – metalinis kryžius ant iškilaus akmeninio skulptūrinio postamento su valstybės herbu ir įrašu: "A+A / Žuvusiems / Lietuvos žemėje, / Sibiro tremtyje, / lageriuose ir / kalėjimuose / 1940–1953". Kapinių priekinėje dalyje pastatytas geležinis kryžius ant akmenų mūro postamento 1949 m. žuvusiems ir kažkur nežinomame kape šių kapinių teritorijoje palaidotiems partizanams bei 1946 m. nužudytiems broliams Juciams iš Puodžių kaimo su įrašais: "Debeikių / krašto / žuvę partizanai / 1949.11.16 / Jonas Kemeklis / Juozas Adomonis / Juozas Jankauskas / Alfonsas Vinciūnas" ir "Antanas Jucius / 1916–1946 / Pranas Jucius / 1919–1946 / Juos nužudė stribai" (statybos iniciatoriai ir organizatoriai – Prima Petrylienė ir Bronius Tvarkūnas, 2012 m.).

Debeikių kapinėse yra paminklų Lietuvos laisvės  kovų aukoms, kurių tiksli palaidojimo vieta Debeikiuose nežinoma. Betoniniai Lietuvos kario kryžiai (autorius – Eligijus Smetona) apie 2000 m. buvo pastatyti šalia kapinių buvusiose Debeikių žvyrduobėse užkastų 1950 m. kovo 25 (22) d. Plepiškių kaime (Anykščių r.) partizanų rėmėjos Aleksandros Petronienės sodyboje įrengtame bunkeryje stribų vykdytos karinės-čekistinės operacijos metu žuvusių Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo kuopos Aušros būrio partizanų Albino Jakštonio-Vytenio, Elenos Tylaitės-Birutės ir Balio Zabulionio-Šarūno atminimui. 2007 m. buvo pastatytas betoninis antkapinis paminklas Debeikių žvyrduobėse užkastų 1945 m. balandžio 11 d. Leliūnų ir Kuprių kaimų apylinkėse karinės-čekistinės operacijos metu žuvusių partizanų būrio vado Povilo Mikšio, partizano Jono Banio ir penkių neatpažintų partizanų atminimui.

Nuo 1804 m. su pertraukomis Debeikiuose veikė parapinė mokykla, kuri po 1863 m. sukilimo numalšinimo buvo uždaryta. 1804 m. joje buvo 20 mokinių, 1863 m. – 59 mokiniai.

1865 m. Debeikiuose buvo atidaryta rusiška trijų klasių pradžios mokykla, veikusi iki XX a. pradžios. Šioje mokykloje dirbo mokytojai: 1865 m. – Aleksejus Smiriaginas, 1872–1875 m. – Vasilijus Lebedevas, 1875–1878 m. – Ivanas Vinogradovas, 1878–1880 m. – Isid. Kornilovas, 1880–1881 m. – Vladimiras Preobraženskis, 1881–1885 m. – Jakovas Sosnovskis, 1885– 1888 m. – Konstantinas Nagornas, 1888–1890 m. – Piotras Šematurovas, 1890–1894 m. – Afanasijus Lebedevas, 1894–1896 m. – Vladimiras Počepka, 1896–1897 m. – Justinas Skuratas, 1897–1900 m. – Nikolajus  Savickis, 1900–1901 m. – Dmitrijus Kulakovskis, 1902–1906 m. – Nikolajus Jankovskis, 1906–1908 m. – Aleksejus Smiriaginas, 1908 m. – Andrejus Nikolajevičius, 1914 m. – Natalija Voicechovič. Priartėjus Pirmojo pasaulinio karo frontui, 1915 m. mokykla buvo uždaryta.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Debeikiuose slapta dirbo ir lietuviai daraktoriai. Nuo 1918 m.  Aknystų dvaro ponios Emilijos Sofijos Jelenskaitės-Venslovavičienės ir parapijos klebono Jono Ulicko iniciatyva Debeikiuose buvo atidaryta lietuviška pradžios mokykla. 1920–1934 m. joje vaikus mokė Julija Smetonaitė – Lietuvos prezidento Antano Smetonos jaunesnioji sesuo, 1934–1936 m. – dailininkas Boleslovas Plungė.  

Pradinė mokykla čia veikė iki 1945 m., 1945–1949 m. buvo progimnazija, 1949–1952 m. – veikė septynmetė mokykla, jos direktoriais dirbo: iki 1948 m. – Bronius Judickas, 1948–1952 m. – Bronius Atkočius, 1952–2001 m. – vidurinė mokykla, kuri išleido 41 abiturientų laidą – 593 abiturientus. Debeikių vidurinės mokyklos direktoriais dirbo: 1952–1959 m. – Bronius Atkočius,  1959–1960 m. – Alfredas Jatužis, 1960–1966 m. – Kazimieras Aukštuolis, 1966–1969 m. – Otonas Indriūnas, 1969–1971 m. – Stanislovas Urbonas, 1971–1980 m. – Elena Sakavičienė, 1980–2001 m. – Rita Skujienė. Nuo 2001 m. mokykla Debeikiuose pertvarkyta į pagrindinę. 2001–2012 m. Debeikių pagrindinei mokyklai vadovavo direktorė Rita Skujienė. Debeikių pagrindinėje mokykloje dabar mokosi 100–120 mokinių, direktorė – Inaida Komarova (nuo 2012 m.).

Debeikiuose 1939 m. buvo atidaryta ir kiek laiko veikė pieninė. 1947 m. miestelis buvo elektrifikuotas, pastačius elektros generatorių prie vidaus degimo variklio ir nutiesus 3 km eletros oro linijų. Nuo 1948 m. rugsėjo Debeikiai buvo "Ateities", nuo 1989 m. pakeitus pavadinimą, – Debeikių kolūkio centrinė gyvenvietė. Kolūkis vis buvo stambinamas, kol galutinai buvo suformuotas 1978 m., prie "Ateities" prijungus ir mažesnius kolūkius "Kelias į komunizmą" bei "Tarybinis artojas", ir nuo to laiko iki kolūkių griūties buvo stambiausias Anykščių rajone (7521 ha žemės). Paskutinis kolūkio pirmininkas 1979–1992 m. buvo Antanas Algis Balaišis, jo iniciatyva 1991 m. Debeikiuose buvo pastatytas naujas administracinių pastatų kompleksas ir kultūros namai. 1992 m. Debeikių kolūkis iširo.

Nepriklausomoje Lietuvoje nuo 1920 m. Debeikiuose veikė pašto agentūra, buvo įsteigta girininkija, policijos nuovada, vaistinė, veikė vartotojų bendrovė bei 4 privačios parduotuvės. Po Antrojo pasaulinio karo Debeikiuose buvo atidarytas ryšių skyrius, buitinių paslaugų paviljonas, ambulatorija. Nuo 1941 m. Debeikiuose veikia biblioteka, dabar – Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos filialas. Joje 2004 m. įrengtas viešosios interneto prieigos taškas. Nuo 1951 m. yra kultūros namai, dabar – Anykščių kultūros centro Debeikių skyrius, jame buriasi folkloro ansamblis, romansų ansamblis "Ąžuolija", vaikų popmuzikos grupė ir mėgėjų teatras.

Debeikiuose veikia socialinės įstaigos: 1995 m. atidarytas Aknystos pensionato (nuo 2010 m. – Aknystos socialinės globos namai) filialas, nuo 2011 m. įrengti Debeikių senjorų savarankiško gyvenimo namai. Debeikiuose įsikūręs Moterų veiklos centras, atidaryti Tradicinių amatų namai (2015 m.). Nuo 1995 m. veikia Debeikiečių bendrija, vienijanti plačiai pasklidusius kraštiečius, kasmet rugpjūčio viduryje rengianti kraštiečių sambūrius Debeikiuose, 2000–2017 m. jai vadovavo Aldona Daugilytė.
 
Laisvės gynėjų kovai ir 1941–1954 m. Debeikių valsčiuje žuvusiems 51 partizanui atminti Debeikiuose pastatytas skulptūrinis paminklas (iniciatorius ir rėmėjas – Kazys Rožanskas, statybos organizatorius Povilas Rožanskas, autorius – skulptorius Regimantas Midvikis, 1993 m.).

Debeikiuose 1859 m. gimė, po mirties Debeikių kapinėse buvo palaidotas knygnešys Jurgis Baranauskas, 1873 m. gimė kunigas Jurgis Gogelis, 1894 m. – kariškis, valstybės tarnautojas Jonas Raščius, 1897 m. – kunigas ir publicistas Kazimieras Juška, 1901 m. – laisvės gynėjas, Lietuvos kariuomenės savanoris ir Vyties Kryžiaus kavalierius Calelis Kurceras, 1902 m. – vargonininkas ir chorvedys Juozas Mikulėnas, 1939 m. – mokslininkė agronomė Nijolė Raščiūtė-Špokienė, 1944 m. – kariškis Jonas Andriškevičius, 1950 m. – mokslininkas biologas gydytojas Vydmantas Atkočius, 1952 m. – miškininkas Alfonsas Deresevičius, 1960 m. – pedagogas vadovas Laimutis Štirvydas.