Tėvai: Jonas Puodžiūnas (1850–?) ir Darata Gutauskaitė-Puodžiūnienė (1854–?) – valstiečiai žemdirbiai.

1892 m. kovo 8 d. Debeikių bažnyčioje jį Antano vardu pakrikštijo šios bažnyčios klebonas Feliksas Semelevičius. Iki 1912 m. augo ir gyveno kaip Antanas Puodžiūnas.

1902–1903 m. mokėsi Debeikių (Anykščių r.) pradžios mokykloje.

1912 m. A. Puodžiūnas emigravo į JAV ir pasikeitė vardą bei pavardę – nuo to laiko iki gyvenimo pabaigos buvo Jonas Gužas.

Gyvendamas Amerikoje, J. Gužas aktyviai dalyvavo lietuvių emigrantų kairiųjų pažiūrų visuomeninių ir politinių organizacijų veikloje. Savo santaupomis jis šelpė lietuvių spaudą, rinko JAV lietuvių organizacijų veiklos archyvinę medžiagą, laikraščių komplektus ir emigracijoje leidžiamas knygas, fotonuotraukas, kaupė lietuvių chorų garso įrašus, įrašinėjo dramos ratelių vaidinimus.

1962 m. didžioji jo sukauptų archyvų dalis buvo atgabenta į Lietuvą. Tai buvo 1883–1960 m. JAV lietuvių kairiųjų organizacijų veiklos dokumentai, kai kurių emigrantų asmeniniai archyvai, Lietuvai pagalbos teikimo komiteto, veikusio Antrojo pasaulinio karo metais, archyvas.

1970 m. J. Gužas su žmona iš emigracijos grįžo į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje. Už visuomeninę veiklą jam buvo suteikta valstybinė personalinė pensija.

Buvo vedęs, žmona Stefanija Sasnauskienė-Stephie Sasna (1895–1972) – visuomenininkė.

Mirė 1973 m. gruodžio 1 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse (1 sektorius). Kapą ženklina dvi rausvo akmens stelos, jose iškalti įrašai: "Pažangiųjų JAV lietuvių / visuomeninis veikėjas / Jonas Gužas / 1892.III.8–1973.XII.1" ir "Pažangiųjų JAV lietuvių / veikėja / Stefanija / Sasnauskienė-Sasna / 1895.VII.6–1972.VII.14".