Juozas NIURKA
  Gimimo data: 1913-02-06
Gimimo vietovė: Berčiūnų k. (Gulbinėnų parapija, Pasvalio r.)

Trumpai:
Kunigas, žydų gelbėtojas

2015-06-20   |   Spausdinti

Tėvai: Jonas Niurka ir Ona Vadopolaitė-Niurkienė. Augo penkių vaikų šeimoje su vyresniuoju broliu ir trim jaunesnėm seserimis.

Jaunystėje J. Niurka buvo aktyvus skautas. 1932–1937 m. jis studijavo Kauno kunigų seminarijoje. 1936 m. kovo 28 d. Kauno katedroje vyskupas Juozapas Skvireckas įšventino jį subdiakonu.

1937 m. gegužės 22 d. J. Niurka buvo įšventintas kunigu. Kartu buvo įšventinti Juozapas Razmantas, Jonas Uogintas ir kiti kunigai.

Nuo 1937 m. ir Antrojo pasaulinio karo metais J. Niurka buvo Užpalių (Utenos r.) parapijos vikaras. Gelbėdamas persekiojamus žydus, J. Niurka Užpaliuose išdavė fiktyvius dokumentus Morkui Šreiberiui ir Elenai Šreiberienei, kurie slapstėsi gydytojo Vytauto Žakavičiaus namuose. Už šį poelgį J. Niurka įrašytas į Lietuvos dvasininkų – žydų gelbėtojų sąrašą tarp 159 kunigų.

Vėliau jis tarnavo vikaru Biržuose, apie 1944 m. buvo vikaras Pakruojyje, paskui apie 1947 m. buvo Papilio (Biržų r.) Švč. Mergelės Marijos parapijos administratorius, ten parašė pirmąją Papilio parapijos istoriją. Vėliau jis buvo Ragelių (Rokiškio r.) Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas.

1953–1964 m. J. Niurka buvo Andrioniškio (Anykščių r.) Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas. Jo iniciatyva Andrioniškyje buvo pastatyta klebonija. Tarnaudamas Andrioniškyje, J. Niurka išpopuliarino tarp parapijiečių Juozapinių šventes.

Apie 1975 m. J. Niurka buvo Utenos dekanas.

Laisvalaikiu mėgo kompanijas ir naminį alų, važinėjo motociklu, medžiodavo, buvo imtynių entuziastas.

Mirė 1976 m. rugsėjo 28 d. Utenoje per rekolekcijas. Palaidotas Utenos senosiose kapinėse, kapą ženklina paminklas. Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios šventoriuje kunigų memoriale šalia kitų kunigų iškalta ir kun. Juozo Niurkos pavardė bei gimimo ir mirties metai.