Vytautas ŽAKAVIČIUS
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Žakovičius
Gimimo data: 1882-00-00
Gimimo vietovė: Šlavėnų k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Pedagogas, medikas, visuomenininkas

2016-05-28   |   Spausdinti

Kitų šaltinių duomenimis gimė 1876 m. gruodžio 23 d. Panevėžyje.

Studijavo Kijevo (Ukraina) universitete mediciną, įsijungė į studentų revoliucinę veiklą. Už tai 1905 m. jis buvo pašalintas iš universiteto, suimtas ir įkalintas, 1905–1907 m. dirbo Sibiro deimantų kasyklose.

Išleistas į laisvę, 1907 m. V. Žakavičius grįžo į Kijevą, ketindamas tęsti studijas, bet į universitetą nebebuvo priimtas.

1907 m. jis grįžo į Lietuvą ir 1907–1914 m. dirbo mokytoju Vyžuonose (Utenos r.), iš pradžių nelegaliai mokė valstiečių vaikus. V. Žakavičius kartu su Ona Zaštautaite buvo pirmieji mokytojai, lietuviškai mokę Vyžuonų vaikus po spaudos draudimo panaikinimo. V. Žakavičiaus rūpesčiu buvo gautas valdžios leidimas ir pradėta statyti mūrinė Vyžuonų mokykla, nes mokinių jau susidarydavo iki 60. Iki Pirmojo pasaulinio karo pastatas buvo pastatytas, tik nespėta jo iki galo įrengti.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, V. Žakavičius 1914 m. buvo mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę ir tarnavo karo gydytoju Omske (Rusija), paskui iki 1921 m. dirbo Omsko gubernijos (Rusija) teismo medicinos ekspertu.

1921 m. grįžęs į Lietuvą, jis iš pradžių dirbo mokytoju Vilkaviškyje, paskui įvairiose Lietuvos vietose buvo medicinos felčeris.

Antrojo pasaulinio karo metais V. Žakavičius gyveno Pakalniškių kaime (Šakių r.) ir dirbo Gelgaudiškio (Šakių r.) medicinos felčeriu.

Vokiečių okupacijos laikotarpiu pasipiktinęs aplink vykusiais žiaurumais, jis 1942–1944 m. rėmė hitlerininkų persekiojamus žmones, padėjo karo belaisviams Lietuvoje, organizavo žydų slapstymą kaimų sodybose. Nuo 1943 m. rudens jis gaudavo žydams suklastotus dokumentus ir būriais priimdavo pabėgėlius iš getų, rasdamas jiems saugių slapstymosi vietų pas savo pacientus – aplinkinių kaimų gyventojus. Į savo veiklą gydytojas stengėsi pritraukti kuo daugiau žmonių, laikydamas ją svarbia kova prieš fašizmą.

Pasklidus žinioms apie Gelgaudiškio apylinkėse besitelkiančius pabėgėlius, V. Žakavičius kartu su keliais aktyviausiais talkininkais už tokią pagalbą žydams 1944 m. kovo 18 d. vokiečių kariuomenės buvo suimtas ir įkalintas Marijampolėje.

Buvo vedęs, žmona Jadvyga Rimkevičiūtė-Žakavičienė (?–1942). Vaikai: Kamilė Žakavičaitė-Vaitkevičienė, Jadvyga Žakavičaitė (1904–2003) – gydytoja vadovė, Petras Žakavičius (1906–1947) – miškininkas, 1945–1947 m. politinis kalinys Rusijoje. Anūkai: (sūnaus Petro duktė) Marija Žakavičiūtė-Macijauskienė (g. 1930 m.) – rašytoja poetė ir prozininkė, (dukters Kamilės sūnus) Henrikas Vaitkevičius – mokslininkas biofizikas.

Mirė 1944 m. liepos mėnesį Kaune – hitlerininkų sušaudytas Kauno IX forto kalėjime kartu su Broniumi Jocevičiumi ir Jonu Petrausku.

V. Žakavičius apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties, 2001 m.), jis pripažintas Pasaulio Tautų Teisuoliu (po mirties, 2002 m.).

V. Žakavičiaus biografija publikuota straipsnių rinkinyje "Vyžuonos : kraštas ir žmonės" (sudarė Algirdas Vyžintas, 2006 m.).