Nora BLAŽEVIČIŪTĖ
  Gimimo data: 1947-03-17
Gimimo vietovė: Vilnius

Trumpai:
Dailininkė keramikė

2022-06-20   |   Spausdinti

Motina Konstancija Blaževičienė.

1964 m. baigė Vilniaus S. Nėries vidurinę mokyklą. 1964–1969 m. studijavo Lietuvos dailės instituto Keramikos katedroje, įgijo dailininkės keramikės išsilavinimą. Studijuodama dalyvavo archeologinėse ekspedicijose.

1971–1976 m. N. Blaževičiūtė dirbo Lietuvos istorijos ir archeologijos institute dailininke, 1976–1994 m. buvo Vilniaus "Dailės" kombinato keramikos cecho dailininkė, nuo 1994 m. yra laisva menininkė. 2000–2001 m. ji dirbo Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute dėstytoja – vaikų ir suaugusiųjų keramikos meno mokytoja.

Nuo 1970 m. ji kuria keramikos dirbinius, dirbdama su minkštu porcelianu, žemų ir aukštų temperatūrų moliu. N. Blaževičiūtė sukūrė unikalių dekoratyvinių indų, siužetinių kompozicijų ir mažo autorinio tiražo keramikos dirbinių, etalonų serijinei gamybai. Jie laisvai sukomponuoti iš žiestų, presuotų ir lipdytų elementų, yra žaismingi, valiūkiški, pasižymi ironija, netikėtomis užuominomis, paradoksalumu, šmaikštumu ir ironišku žaismingumu, vyraujantys keramikos leitmotyvai yra gyvūnai: kiškiai, varnos, vištos. N. Blaževičiūtė kuria dekoratyvinę keramiką interjerui (židiniai, sienelės, puošybiniai elementai) ir eksterjerui (fontanai, sodų keramika), taip pat dirbinius parodoms.

Žymiausi N. Blaževičiūtės keramikos darbai:

1970 m. – "Laikrodis".

1974 m. – dubenėliai "Žaidimai".

1983 m. – "Saulėta diena".

1990 m. – "Dekoratyviniai indeliai".

1995 m. – "Puodeliai arbatai".

1998 m. – "Višta".

Nuo 1970 m. ji dalyvauja dailės parodose Lietuvoje ir užsienyje, surengė individualių parodų Vilniuje, Austrijoje ir Olandijoje, dalyvavo tarptautiniuose keramikos simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1975 m. ji yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė, taip pat yra Varšuvos "Keramos" grupės narė.

Ji skaitė paskaitas keramikos tema Kultūros centre Austrijoje (1992 m.), "Bosener Muhle" meno centre Vokietijoje (1992–1995 m.).

N. Blaževičiūtės personalinės parodos:

1985 m. – Lietkoopsąjungos biure (Vilnius).

1990 m. – Vilniaus galerijoje "Arka", "Schiesl" galerijoje Feldkirche (Austrija).

1991 m. – Vilniaus galerijoje "Arka".

1993 m. – Vilniaus Medalių galerijoje.

1994 m. – Vilniaus galerijoje "Lietuvos aidas".

1995 m. – Vilniaus galerijoje "Lietuvos aidas", Nabij galerijoje Kokengene (Olandija).

1996 m. – Vilniaus galerijoje "Lietuvos aidas".

1997 m. – Vilniaus galerijoje "Lietuvos aidas", Taikomosios dailės muziejuje (Vilnius).

1998 m. – restorane "Tati"Heidelberge (Vokietija).

1999 m. – J. Baltrušaičio namuose Maskvoje (Rusija).

2000 m. – Kauno galerijoje "AG", Vilniaus galerijoje "Lietuvos aidas".

2022 m. – paroda "Retrospektyva" Kupiškio etnografijos muziejuje.

Svarbesnės grupinės parodos, kuriose buvo eksponuota N. Blaževičiūtės kūryba:

1970–1991 m. – respublikinės taikomosios dailės parodos Vilniaus dailės parodų rūmuose.

1971 m. – parodoje "SSRS keramika" Vilniaus menininkų rūmuose.

1980 m. – Baltijos šalių jaunųjų dailininkų taikomosios dailės trienalėje Domus katedroje Rygoje (Latvija), tarptautinėje keramikos parodoje-konkurse Valorise (Prancūzija).

1980–1983 m. – Lietuvos karikatūrų parodose Dailininkų sąjungos parodų salėje (Vilnius).

1982 m. – tarptautinėje keramikos parodoje-konkurse Faencoje (Italija).

1983 m. – Baltijos šalių taikomosios dailės trienalėje Taline (Estija).

1984 m. – parodoje "Šiuolaikinė SSRS keramika" Keramikos muziejuje Vestervalde (Vokietija).

1985 m. – Baltijos šalių taikomosios dailės trienalėje Taline (Estija).

1987 m. – parodoje "Tarybų Lietuvos dailė" Dailininko namuose Maskvoje (Rusija).

1988 m. – tarptautinėje keramikos parodoje Beuly Notingheime (Didžioji Britanija).

1989 m. – parodoje "Europos keramika" Auxerre (Prancūzija), parodoje "Keturi keramikai" Vilniaus dailės parodų rūmuose.

1991 m. – Baltijos šalių taikomosios dailės trienalėje Taline (Estija), tarptautinėje keramikos trienalėje Sopote (Lenkija).

1992 m. – Šiaurės Europos amatų mugėje Hamburge, Hanoveryje ir Kylyje (Vokietija).

1993 m. – tarptautinėje keramikos parodoje "Ugnyje ir žemėje" Varšuvoje (Lenkija).

1993–1994 m. – Baltijos ir Skandinavijos taikomosios dailės ir dizaino parodoje "Nuo svajonių iki realybės" Baltajame paviljone Taline (Estija), Vilniaus šiuolaikinio meno centre, parodų salėje "Latvija" Rygoje (Latvija), Rohsska muziejuje Geteborge (Švedija) ir Cable Factory Helsinkyje (Suomija).

1994 m. – Baltijos šalių taikomosios dailės trienalėje Taline (Estija).

1994 m. – parodoje "Lietuvos dailininkai" "Tvitcat Art"galerijoje Luomoje (Suomija).

1995 m. – tarptautinėje parodoje "Atstumas" Varšuvos "Keramos grupėje" (Lenkija).

1996 m. – S. Polten tarptautinėje parodoje "Tier" Keramiken (Austrija).

1997 m. – tarptautinėje paroda "Tera" X Dunikovskio muziejuje “Krulikarnia”, "Keramos grupė" Varšuvoje (Lenkija).

1998 m. – parodoje “Išlaisvinti daiktai” Vilniaus šiuolaikinio meno centre, parodoje "Penki dailininkai iš Lietuvos" Kleppe muziejuje (Norvegija), parodoje "Pašnekesiai" Vilniaus taikomosios dailės galerijoje, parodoje "Žiemos puokštė" Vilniaus parodų rūmuose.

1999 m. – parodoje "Stipendija" Jėzuitų gimnazijoje Ostbeverne (Vokietija), parodoje "Lietuviška keramika" galerijoje "Nabij" Kockengene (Olandija), parodoje "Lietuvos keramika" "Seeschlos Ort" Gmundene (Austrija), parodoje "Lietuva pristato" Maskvoje (Rusija), tarptautinėje parodoje "Miestas" "Keramos grupėje" Varšuvoje (Lenkija).

2000 m. – parodoje "Kunst fra Litauen" parodų rūmuose Haugesune (Norvegija), "Indo" parodoje Vilniaus Amatininkų galerijoje, tarptautinėje parodoje "Gegenuber-Miteinander" Furstenwalde (Vokietija), parodoje "Nežinoma dailė" Kauno simpoziumų porceliano kolekcijoje.

2004 m. – N. Blaževičiūtės keramikos ir Ramunės Kmieliauskaitės akvarelių paroda Klaipėdos "Baroti" galerijoje.

2005 m. – tarptautinėje keramikos parodoje "Laike. Žemėje. Ugnyje" Lietuvos dailininkų sąjungos "Arkos" galerijoje (Vilnius).

Nuo 1995 m. N. Blaževičiūtė su šeima vasaras praleidžia savo sodyboje Paandrioniškio kaime (Anykščių r.), dalyvauja Andrioniškio seniūnijos kultūriniame gyvenime.

Laisvalaikiu domisi ornitologija.

Buvo ištekėjusi, vyras Algirdas Dovydėnas (1944–2015) – dailininkas vitražo meistras, pedagogas. Liko našlė. Vaikai: Jurgita Dovydėnaitė (g. 1971 m.) – dailininkė dizainerė, Rokas Dovydėnas (g. 1975 m.) – dailininkas keramikas.