Stanislovas Eduardas BALTRIMAS
  Gimimo data: 1889-10-13
Gimimo vietovė: Salantai (Salantų parapija, Kretingos r.)

Trumpai:
Kunigas, tikėjimo gynėjas, kankinys

2022-01-04   |   Spausdinti

Tėvas Jonas Baltrimas – žemdirbys valstietis.

Baigė keturių klasių mokyklą Raseiniuose. 1907–1912 m. studijavo Kauno Žemaičių kunigų seminarijoje.

1912 m. gegužės 14 d. buvo įšventintas kunigu.

Paskirtas 1912 m. liepą, 1912–1913 m. S. Baltrimas buvo vikaras Linkuvoje (Pakruojo r.). 1913 m. birželį jis buvo perkeltas į Grivą (Latvija) ir 1913–1915 m. tarnavo Grivos mokykloje tikybos mokytoju bei Ilukštos (dabar – Alūksta, Latvija) mokytojų seminarijoje kapelionu.

Pirmojo pasaulinio karo metais jis pasitraukė į Rytus, 1915 m. kiek laiko buvo Rostovo (Rusija) berniukų ir mergaičių gimnazijų tikybos mokytojas, paskui 1915–1918 m. gyveno Jaroslavlyje (Rusija) ir buvo Marijampolės "Žiburio" draugijos berniukų gimnazijos, tuo metu įsikūrusios Jaroslavlyje ir netrukus pertvarkytos į Jaroslavlio 2-ąją berniukų gimnaziją, tikybos, lotynų kalbos, Lietuvos istorijos, piešimo, dailyraščio ir muzikos mokytojas.

Grįžęs į Lietuvą, 1918–1919 m. S. Baltrimas buvo Kupiškio vikaras, vienas iš krikščionių demokratų būrimosi Kupiškyje aktyvistų. 1919–1922 m. jis tarnavo Rokiškio gimnazijos kapelionu, 1922 m. gegužės 11 d. perėmė Rokiškio cerkvę ir birželio 8 d. ją pašventino, buvo paskirtas šios naujos Rokiškio Šv. Augustino bažnyčios rektoriumi. 1922 m. rudenį jis buvo atleistas iš kapeliono ir rektoriaus pareigų dėl pablogėjusios sveikatos ir kelis mėnesius gydėsi.

1923 m. pavasarį jis trumpai dirbo Rokiškio gimnazijoje tikybos mokytoju, paskui 1923–1925 m. buvo Palėvenėlės (Kupiškio r.) bažnyčios kuratas, Kupiškio parapijos vikaras ir kunigas filialistas. Jis atnaujino šią bažnyčią, perdengė jos stogą nauja cinkuota skarda, baigė statyti ūkio pastatus, atnaujino Pirmojo pasaulinio karo metais sugadintus (sušaudytus) Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo ir Kryžiaus kelio stočių paveikslus, rūpinosi, kad Palėvenėlė gautų parapijos teises (jos suteiktos 1926 m.).

1925–1927 m. S. Baltrimas buvo Viešintų Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas. 1926 m. jo iniciatyva buvo perstatyta senoji Viešintų bažnyčios varpinė, pertvarkant ją į koplyčią.

Perkeltas 1927 m. vasarį, 1927–1940 m. jis buvo Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų parapijos klebonas ir Kupiškio dekanas. Jo rūpesčiu Kupiškio bažnyčios stogas, nukentėjęs Pirmojo pasaulinio karo metais per apšaudymus, buvo perdengtas nauja cinkuota skarda, sumūryta šventoriaus tvora, 1931 m. nupirkti trys nauji varpai, išlieti Vokietijoje, įrengti šoniniai altoriai, Betliejus, dekoruotas interjeras. Paskirtas 1930 m. rugpjūčio 1 d., 1930–1932 m. jis dirbo Kupiškio vidurinėje mokykloje kapelionu ir tikybos mokytoju. Klebono iniciatyva 1935 m. buvo nugriauta senoji Kupiškio varpinė, 1936 m. įsteigta Kupiškio altarija.

S. Baltrimas aktyviai dalyvavo Kupiškio religinių organizacijų veikloje: buvo Lietuvių katalikų vyrų sąjungos Kupiškio skyriaus narys, Lietuvai pagražinti draugijos Kupiškio skyriaus narys, Vincento Pauliečio draugijos narys, Ginkluotosioms krašto pajėgoms remti sąjungos narys, Draugijos kovai su tuberkulioze Kupiškio skyriaus valdybos narys.

1940 m. S. Baltrimas buvo paskirtas Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonu ir Zarasų dekanu.

1941 m. birželio 24 d. atsitraukiantys sovietinės kariuomenės daliniai apšaudė Zarasų bažnyčią, iš kurios bokšto kažkas paleido šūvį. Tuo metu klebonijoje buvo pasilikęs tik klebonas, atsisakęs palikti maldos namus ir slėptis kartu su kitais dvasininkais. Kareiviai, neradę šaudžiusių kaltininkų, suėmė kleboną S. Baltrimą, jį kankino, paskui išsivežė Daugpilio link.

Amžininkų prisiminimuose S. Baltrimas liko kaip gabus, protingas ir taktiškas dvasininkas, rūpestingai ir pareigingai atlikęs savo pareigas.

Mirė 1941 m. birželio 25 d. prie Smėlynės – buvo nužudytas sovietinių kareivių ir išmestas pakelėje kartu su dar keliais aukomis tapusiais belaisviais. Amžininkų liudijimų, buvo palaidotas Zarasų miesto kapinėse arba prie kitų kunigų, arba prie kitų tuo metu žuvusių zarasiškių. Palaidojimo vieta karo pradžioje liko nepaženklinta ir nežinoma – jos rasti nepavyko.

Zarasų bažnyčios šventoriuje šalia kitų kunigų kapų įrengtas S. Baltrimo kenotafas ir pastatytas stogastulpis (autorius – tautodailininkas Romualdas Dobrickas, 1990 m.) su Rūpintojėlio horeljefu, išskobtas įrašas: "A+A / Kun. dek. / Stanislovas / Baltrimas / 1889.X.13. / 1941.VI.25", simbolinę kapavietę dengia šlifuoto akmens plokštė su iškaltu įrašu: "Sodinkit baltas rožes ant / kunigo kapo. / Tegu primins jo šviesų / gyvenimą. / Piktadariai jį užmušė. / Dabar gyvendamas amžinoj / šviesoj, / Jis meldžiasi už mus. / Sodinkit baltas rožes ant / jo kapo". Stogastulpis saugomas valstybės kaip dailės paminklas.