VIEŠINTOS
Vietovės aprašymas rengiamas. Papildykite žinias apie šią vietovę el. p.: info@anykstenai.lt
  Gretimos vietovės:
VIEŠINTŲ kaimas |

2023-02-20   |   Spausdinti

Vieta žemėlapyje

Miestelis Anykščių rajone už 19 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Anykščių, šalia kelio Anykščiai–Kupiškis, į rytus nuo Viešinto ežero, plokščioje aukštumoje 120 metrų virš jūros lygio. Ribojasi su Viešintų kaimu, kuris supa miestelį iš visų pusių.

Seniūnijos centras (nuo 1995 m.) ir seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.). Gyventojų skaičius – 281 (2011 m.). Viešintose yra Vytauto, Televizijos, Paežerio, Bilėnų, Klevų, Ažubalių, Panevėžio, Mechanizatorių, Miško ir Pušyno gatvės.

Šalia miestelio esantis Viešinto ežeras yra trečiasis pagal dydį Anykščių rajone, jo ilgis – 2,5 kilometro ir plotis 1,1 kilometro, plotas – 198,4 ha, kranto linijos ilgis – 8,8 kilometro, vidutinis gylis – 2,85 metro, giliausioje vietoje – 7,6 metro.

Viešintų vietovardžio seniausias paminėjimas siejamas su dokumentais, kuriais 1261 m. buvo nustatomos Sėlos žemių ribos, juose minimas Viešintos upelis.

Viešintų dvaras minimas nuo XVI amžiaus. 1591 m. jo savininkas Francas Kulvietis gavo privilegiją steigti miestelį, rengti turgus ir taip per kelis šimtmečius Viešintų miestelis nukonkuravo tuo pačiu metu šalia, už 5 kilometrų, buvusį Jurgiškio miestelį. Kauno gubernijos dvarų savininkų sąraše minima, kad 1853 m. Viešintų dvaras su 191 baudžiauninku priklausė Pranciškui Krasauskui. Paskui iki XX a. pradžios Viešintų dvaras priklausė Petkevičiams, Komarams, o mirus paskutiniajam jo savininkui Antanui Komarui, buvo įkeistas Vilniaus žemės bankui, 1911 m. išparduotas dalimis keturiems ūkininkams ir sunyko.

1743 m. miestelyje buvo 33 sodybos. 1897 m. Viešintose gyveno 741 gyventojas, 1923 m. – 528, 1959 m. – 478, 1970 m. – 543, 1979 m. – 569, 2001 m. – 383 žmonės.

XX a. pradžioje Viešintos buvo Andrioniškio valsčiaus bažnytkaimis. 1918 m. pabaigoje viešintiškiai išrinko kaimų įgaliotinius ir įkūrė savo valsčių. 1919 m. jame kiek laiko tvarkėsi revoliucinė valdžia, bet ją pašalino Lietuvos savanorių kariuomenė. 1919–1924 m. Viešintos buvo Kupiškio apskrities, 1924–1946 m. – Panevėžio apskrities, 1946–1950 m. – vėl Kupiškio apskrities valsčiaus centras. 1950–1959 m. Viešintos buvo Troškūnų rajono, 1959–1995 m. – Anykščių rajono apylinkės centras. 1991–1995 m. Viešintų apylinkės viršaičiu dirbo Arūnas Gučius.

Nuo 1995 m. iki šiol Viešintos yra seniūnijos centras, Viešintų seniūniją sudaro vienas miestelis, 44 kaimai ir 3 viensėdžiai. Nuo 2009 m. seniūnijoje įsteigtos trys seniūnaitijos. Seniūnijos teritorijoje yra 837 gyventojai (2011 m.). Viešintų seniūnais dirbo: 1995–2000 m. – Virgilijus Aloyzas Milaknis, 2000–2016 m. – Janė Každailienė, 2016–2019 m. laikinai – Eglė Sabaliauskienė, 2019–2022 m. –  Ramūnas Blazarėnas, 2022–2023 m. laikinai – E. Sabaliauskienė, nuo 2023 m. – Virginija Macijauskienė.

2006 m. patvirtintas Viešintų miestelio herbas (etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis) – knygą nešantis balandis, 2007 m. pašventinta ir miestelio vėliava.

Viešintų bendruomenė įsteigė ir nuo 2016 m. kasmet rugsėjo pabaigoje teikia Viešintų bendruomenės garbės piliečio apdovanojimus. Viešintų bendruomenės garbės piliečiais tapo: Antanas Abraškevičius ir Juozas Tvarskus (2016 m.), Vitas Mykolas Zaikauskas (2017 m.), Tautvilis Uža (2018 m.), Algimantas Bronius Bekenis (2019 m.), Algis Bukauskas (2020 m.) ir Pranas Petronis (2021 m.).

1921–1923 m. Viešintose broliai Matas ir Mykolas Strolios pasistatė malūną, kuriame garinis, malkomis kūrenamas lokomobilis suko įvairius įrenginius: malė grūdus, pjovė ir obliavo medieną, karšė vilnas, vėlė milą, taip pat gamino ir pardavinėjo elektros energiją. Nacionalizuotas malūnas veikė iki 1977 m., paskui buvo perduotas kolūkiui ir palaipsniui apleistas. Iki Antrojo pasaulinio karo Viešintose veikė ir Kazimiero Tvaskaus vėjo malūnas, stovėjęs ant kalvos pietinėje miestelio dalyje. 1940 m. jis buvo nacionalizuotas, vėliau pokario metais priklausė kolūkiui, kol buvo apleistas, stovėjo nenaudojamas ir 1982 m. liepos 5 d. sudegė. Apie 1935 m. Viešintų miestelio pakraštyje buvo pastatyta pieno perdirbimo įmonė, veikusi iki 1966 m., kol įranga buvo išmontuota, o pastatas nugriautas.

Viešintų bažnyčiai kurtis 1787 m. didikas Nepakojčickis dovanojo 6 valakus žemės. 1794 m. pastačius kleboniją ir paremontavus seną koplyčią, buvo įsteigta Viešintų parapija. 1818 m. Kupiškio dekanas Mykolas Smolskis uždarė apgriuvusią bažnyčią. 1820 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1831 m. pabaigoje Viešintų klebonijoje kaip įnamis gyveno ir buvo išlaikomas sunkiai sergantis kunigas ir poetas Antanas Strazdas, jaunystėje, 1796–1798 m. tarnavęs privačiu kapelionu Jurgiškyje ir Viešintų bažnyčioje teikęs religines apeigas. 1852 m. gegužę ir 1859 m. birželį Viešintų parapiją vizitavo Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, po 1852 m. vizito nušalino nuo pareigų Viešintų kleboną Feliksą Petrauską ir paskyrė Adomą Albavičių.

1872 m. pastatyta nauja klebonija vietoj sudegusios senosios. 1879 m. valdžia leido statyti naują mūrinę varpinę, klebonas Povilas Gailevičius ją pastatė 1886 m., o 1890 m. bažnyčiai pristatė zakristiją ir dar surentė šventoriuje svirnelį procesijos reikmenims laikyti. Tą senąją varpinę kunigas Stanislovas Baltrimas 1926 m. perstatė į koplyčią, viršutinę dalį nugriovęs.

Lietuviškos spaudos draudimo laikais XIX a. pabaigoje Viešintų vikaras Boleslovas Šlamas Viešintų krašte platino draudžiamą lietuvišką spaudą – pirkdavo lietuviškas knygeles iš knygnešio Juozo Mickūnaičio ir išdėliodavo jas žmonių susibūrimo vietose.

Klebono Jurgio Rupkos rūpesčiu 1902–1906 m. pastatyta nauja mūrinė neogotikinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (architektas ir statybos vadovas Nikolajus Andrejevas). Ji yra kryžminio plano, 35 metrų ilgio ir 20 metrų pločio, su vienu 55 metrų aukščio bokštu, vidus 3 navų. J. Rupka įtaisė Kryžiaus kelio paveikslus ir drožinėtą ąžuolinę sakyklą. 1906 m. spalio 22 d. naująją bažnyčią pašventino prelatas Antanas Pavilonis. Bažnyčios statybą liudija joje įrengta metalinė atminimo lenta su išlietu tekstu: "Wieszintų bažnycza / pradėta isz plytų statyti 1902 m. / pabaigta 1906 m. ant Dievo garbės / klebono kunigo Jurgio Rupko / ir parapijonų vargais ir pinįgais / truputį suszelpus Žemaiczų / wyskupijai."

Viešintų klebono Juozapo Korsako iniciatyva buvo įrengti 20 registrų Bruno Goebelio firmos vargonai, išpuošta ir apželdinta bažnyčios aplinka. 1921 m. rugsėjo 2 d. bažnyčią konsekravo Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius. Klebonas Anicetas Meškauskas Viešintų bažnyčios varpinėje 1928 m. pakabino kunigo S. Baltrimo nupirktus tris naujus varpus: Šv. arkangelo Mykolo (510 kg), Jėzaus Širdies (250 kg) ir Šv. apaštalo Povilo (150 kg). 1930 m. rugpjūčio 29–30 dienomis Viešintų parapiją vizitavo Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas.

Klebono Petro Liepos rūpesčiu 1940 m. buvo išdažytas bažnyčios vidus. Kunigo Virginijaus Taučkėlos rūpesčiu perdengtas bažnyčios skardinis stogas ir atnaujintas interjero dekoras, įrengta visų XX a. bažnyčioje kunigavusių dvasininkų vardyno memorialinė lenta (2006 m.). Prie bažnyčios fasado, kairiojoje pusėje, Viešintų bendruomenės iniciatyva įrengtos atminimo lentos Viešintų krašto knygnešiams, 1919–1920 m. Lietuvos kariuomenės savanoriams bei Vyties Kryžiaus ordininkams su jų pavardėmis (2018 m.).

Viešintų bažnyčios šventorius XIX a. pabaigoje buvo apjuostas akmenų mūro tvora. Šventoriuje yra buvusios kapinės, išlikęs vienas 1799 m. kryžius. Kapinėse nustota laidoti XIX a. pabaigoje. Šventoriuje yra Viešintų klebono Povilo Paškevičiaus kapas su antkapiniu paminklu, kryžius Sibiro tremtiniams atminti (autorius – Aleksandras Stravinskas, 1989 m.), dekoratyvus ąžuolinis kryžius (autorius – Jonas Narbutas, 1999 m.), medžio drožinys – Rūpintojėlis (autorius – tautodailininkas Pranas Petronis, 2000 m.), stogastulpis su Šv. arkangelo Mykolo atvaizdu, skirtas bažnyčios 100-mečiui (autorius – P. Petronis, 2006 m.), ir Lietuvos Respublikos 100-mečio proga pastatytas stogastulpis (autorius – P. Petronis, 2018 m.).

Nuo 1926 m. iki šiol Viešintų parapija priklauso Panevėžio vyskupijos Anykščių dekanatui. Didžiausia parapijos šventė – Šv. arkangelo Mykolo atlaidai rugsėjo 29 d., švenčiami artimiausią sekmadienį po tos dienos. Kitos šventės: Švč. Jėzaus Širdies atlaidai trečią penktadienį po Sekminių, švenčiami artimiausią sekmadienį, ir Švč. Mergelės Marijos Snieginės atlaidai rugpjūčio 5 d., švenčiami pirmą rugpjūčio sekmadienį.

Viešintų parapiją administravo kunigai: apie 1803 m. – Antanas Markevičius, iki 1852 m. – Feliksas Petrauskas, 1852–1857 m. – Adomas Albavičius, 1857–1872 m. – Jeronimas Pacevičius, 1872–1879 m. – Mauricijus Silvestras Narbutas, 1879–1900 m. – Povilas Gailevičius, 1901–1908 m. – Jurgis Rupka, 1908–1925 m. – Juozapas Korsakas, 1925–1928 m. – Stanislovas Baltrimas, 1928–1935 m. – Anicetas Meškauskas, 1935–1945 m. – Petras Liepa, 1945 m. – Mažeika, 1945–1946 m. – Fabijonas Kemėšis, 1946–1949 m. – Mykolas Tarvydis, 1949–1954 m. – Juozapas Mazūra, 1954–1969 m. – Povilas Paškevičius, 1969–1974 m. – Vladas Rabašauskas, 1974–1990 m. – Vincentas Inkratas, 1990–1991 m. – Jonas Labakojis, 1991–2000 m. – Bronius Žilinskas, 2001–2004 m. – Antanas Zulonas, 2004–2019 m. – Virginijus Taučkėla. Nuo 2019 m. Viešintų parapiją administruoja Andrioniškio klebonas Mindaugas Šakinis.

Viešintų senosios kapinės miestelyje prie pagrindinės Vytauto gatvės veikia nuo XIX a. pradžios. 1889 m. jos buvo aptvertos akmenų mūro tvora ir 1889 m. spalio 9 d. pašventintos. Jų mūriniai arkiniai vartai su trikampiu frontonu, turintys liaudies architektūros ir neoklasicizmo bruožų, yra dailės paminklas. Vartus puošusios senovinės liaudiškos skulptūros neišliko, jų vietoje sumontuoti tautodailininko Prano Petronio drožiniai. Viešintų klebono Fabijono Kemėšio iniciatyva kapinės buvo sutvarkytos, įrengti takai, tuo metu jos užėmė apie 55 arų plotą. Kapinėse gausu XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios paminklų.

Nuo 1991 m. lapkričio 1 d. veikia ir naujosios Viešintų kapinės Viešintų kaimo pietrytiniame pakraštyje, jos apjuostos tvora su modernių formų trijų skliautų metaliniais vartais. Kapinių centre įrengta religinių apeigų vieta, pastatytas masyvus medinis drožinėtas kryžius su data "1991 09 29". Šiose kapinėse yra partizanų kapai – Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro objektas – laidojimo vieta (kodas L1008, nuo 2000 m.). Jį sudaro dvi kapavietės su akmeniniais paminklais-stelomis, paženklintomis įrašais. Viename kape palaidoti trys partizanai: Antanas Antanėlis (1916–1944), Bronius Antanėlis (1919–1945) ir Pranas Masys, žuvę 1944–1945 m., antrajame – šeši Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Jauniaus būrio partizanai: būrio vadas Juozas Karvelis-Klajūnas, Šernas (1921–1949), Jonas Baltakys, Ona Talantaitė-Katinienė-Jonukas, Birutė Kiaulevičiūtė-Neužmirštuolė, Povilas Pečkus-Žąsinas ir Zuzana Railaitė-Lakštingala, žuvę 1949 m. balandžio 27 d. Šimonių girioje netoli Žliobiškių kaimo. 1994 m. rugsėjo 10  d. palaikai į kapines buvo perkelti iš Viešintų miestelio pakraščio ir iš Maldeikių kaimo.

XX a. pradžioje, iki Antrojo pasaulinio karo, Viešintose gyveno daugiau kaip 30 žydų šeimų – prekybininkų ir amatininkų. Miestelyje išlikusios senosios žydų kapinės. Prieš Antrąjį pasaulinį karą pastatyta žydų sinagoga apie 1962 m. buvo nugriauta.

XX a. pradžioje, nuo 1902 m. iki Pirmojo pasaulinio karo, Adampolio viensėdyje šalia Viešintų veikė rusiška pradinė mokykla. Joje dirbo mokytojai: 1902–1903 m. – Demjanas Koziko, 1903–1904 m. – Artemijus Vlasoviecas, 1904–1908 m. – Ivanas Gorinas, 1909–1910 m. – Klimentijus Ragulia, 1910–1911 m. – Justinas Ribokas, 1911–1913 m. – Kazimiras Gorinas, nuo 1914 m. – Georgijus Voicechovskis. Priartėjus Pirmojo pasaulinio karo frontui, 1915 m. ši mokykla nustojo veikti.

1916–1918 m. Viešintose vokiečių administracija buvo atidariusi 2 skyrių mokyklą, su 70 vaikų 1916–1917 m. dirbo mokytojas Gogelis, 1917–1918 m. – mokytojas Viktoras Kavoliūnas (1877–1950). 1918–1919 m. mokykla neveikė.

Nuo 1919 m. iki šiol Viešintose mokykla veikia nuolat. 1919–1944 m. Viešintose vėl buvo pradžios mokykla – trijų, paskui keturių skyrių. 1920–1921 m. Viešintų pradžios mokyklos vedėju dirbo mokytojas Peliksas Šinkūnas – vėliau pirmojo lietuviško "Geografijos atlaso" (1938 m.) autorius. Iki 1930 m. vėl dirbo mokytojas V. Kavoliūnas, taip pat mokytojos Genė Januševičiūtė (iki 1930 m.), Adelė Šaulinskaitė (nuo 1930 m.). Iki 1930 m. mokyklos vedėjas buvo Antanas Vizbaras, nuo 1930 m. – Anastazija Šyvytė. 

1944–1949 m. Viešintose veikė progimnazija, 1949–2001 m. – vidurinė mokykla, pirmąją laidą išleidusi 1954 m. Jos vadovais dirbo: 1944–1951 m. – Vytautas Didžiulis, 1951–1952 m. – Jonas Virbalas, 1952–1954 m. – Viktorija Pasiekaitė, 1954–1962 m. – Stasys Žekonis, 1962–1966 m. – Jonas Sasnauskas, 1966–1967 m. – Albertas Dikčius, 1967–1970 m. – Vytautas Rutkauskas, 1970–1976 m. – Mykolas Vižynis, 1976–1980 m. – Filomena Staikūnienė, 1980–1985 m. – Vladas Visminas, 1985–1989 m. – Rimantas Bukauskas, 1989–1990 m. – vėl F. Staikūnienė, 1990–2003 m. –  Aldona Ilčiukaitė. Jai vadovaujant, nuo 2001 m. vidurinė mokykla pertvarkyta į  pagrindinę mokyklą. 1984 m. pastatytas 400 vietų mokyklos pastatas. Nuo 2013 m. mokykla buvo reorganizuota ir 2013–2020 m. veikė kaip Anykščių rajono Viešintų pagrindinė mokykla – daugiafunkcis centras, buvo 5 klasių komplektai, mokėsi 47 mokiniai (2018 m. rugsėjo duomenys). Šios mokyklos direktore 2003–2020 m. dirbo Vita Abraškevičienė. Nuo 2020 m. savarankiška Viešintų mokykla buvo pertvarkyta ir 2020–2022 m. veikė kaip Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos Viešintų daugiafunkcis centras, čia mokėsi 29 mokiniai (2021 m. kovo duomenys). 2022 m. nelikus mokinių net ir pradinėse klasėse, mokykla buvo uždaryta.

1965 m. Viešintose buvo atidarytas ir veikė vaikų darželis, kuris buvo uždarytas 1992 m., kai sumažėjo vaikų. XXI a. pradžioje vaikų darželis mokyklos patalpose vėl buvo atidarytas ir veikia iki šiol.

XX a. pirmojoje pusėje medicinos paslaugas Viešintose teikė čia gyvenęs gydytojas Neimanas. Nuo XX a. pradžios nuolat veikė ir vaistinė. Po Antrojo pasaulinio karo valdžios nusavintoje klebonijoje buvo atidaryta ambulatorija, 1949–1959 m. jos vedėju dirbo Tomas Gižinskas. 1961 m. Viešintų ambulatorija buvo pertvarkyta į 25 vietų ligoninę. Ją uždarius, nuo 1975 m. iki šiol Viešintose vėl veikia ambulatorija, 1982 m. perkelta į naujas patalpas. Šioje ambulatorijoje 1986–1987 m. dirbo gydytojas ir Atgimimo veiklos organizatorius Audrius Butkevičius (g. 1960 m.), nuo 1995 m. iki šiol dirba gydytojas Valdas Macijauskas. 2006 m. uždarius vaistinę, ambulatorija perėmė ir vaistų prekybą.

Kultūrinę veiklą Viešintose pradėjo XX a. pradžioje čia veikusios katalikiškos organizacijos ir Lietuvos Šaulių sąjungos Panevėžio rinktinės Viešintų būrys, veikęs 1926–1940 m. 1934 m. vasario 18 d. jo iniciatyva ant Viešinto ežero ledo buvo surengtos arklių lenktynės. 1939 m. Viešintose buvo pastatyti ir lapkričio 12 d. iškilmingai atidaryti Šaulių namai.

Po Antrojo pasaulinio karo Viešintose veikė kaimo kultūros namai, savo sodyboje miestelio pakraštyje privatų etnografinį muziejų kaupė Povilas Jurkštas, jo sodyboje pastatyta medžio skulptūra, skirta kraštotyrininko 90-mečiui (autorius – tautodailininkas Pranas Petronis, 2009 m.). 1985 m. buvo pastatytas ir atidarytas naujas kultūros namų pastatų kompleksas su biblioteka (dabar – Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos padalinys) ir 350 vietų koncertų sale (iš dalies renovuotas 2011 m., panaudojus Europos Sąjungos paramą). Anykščių kultūros centro Viešintų skyriuje 1987–2013 m. veikė Klojimo teatras, jo vadovas 1987–2013 m. buvo Vytautas Germanavičius, 1997–2008 m. veikė vaikų folkloro teatras "Žaginys", jam vadovavo Galina Germanavičienė. Viešintų klojimo teatro artistai nuolat pateikdavo naujų sumanymų Anykščių rajono kultūriniame gyvenime ir reprezentuodavo viso Anykščių krašto teatro meną šalies ir tarptautiniuose renginiuose. 2013 m. Anykščių kultūros centro Viešintų skyriuje susibūrė Viešintų kapela, nuo 2016 m. – kapela "Vingerinė" (vadovas Robertas Raišelis).

1962 m. Viešintų miestelis buvo elektrifikuotas, nuo 1984 m. jame plėtojama vandentiekio ir nuotėkų sistema, 2008 m. joje įrengta vandens nugeležinimo stotis.

Vakariniame Viešintų miestelio pakraštyje, vietovėje 102 metrai virš jūros lygio, 1966–1970 m. buvo pastatytas, 1970 m. sausio 23 dieną paleistas ir iki šiol veikia Anykščių radijo ir televizijos stoties retransliatorius su 192 metrų aukščio antena – aukščiausias statinys Anykščių rajone. Jos signalas skleidžiamas 60 kilometrų spinduliu. Įrengus šį retransliatorių, televizijos laidas ėmė matyti žiūrovai visoje Lietuvos teritorijoje. 1973 m. buvo pastatytas antrasis 130 m aukščio bokštas pirmajam Lietuvoje decimetrinių bangų siųstuvui sumontuoti. Dabar retransliuojamos keturių Lietuvos televizijų programos, įrengti belaidžio interneto "Erdvės" siųstuvai. 2017 m. Anykščių radijo ir televizijos stotyje Viešintose sumontuotas vidurinių bangų (AM) siųstuvas, transliuojantis Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo (RFE/RL) laidas rusų ir baltarusių kalbomis.

1948 m. buvusiame Viešintų dvare buvo įkurtas pirmasis "Raudonosios vėliavos" kolūkis, jam buvo perduodamas tremiamų viešintiškių turtas. 1949 m. balandį Viešintose ir keliuose aplinkiniuose kaimuose buvo sukurtas "Gimtosios žemės" kolūkis, pirmuoju jo pirmininku paskirtas Antanas Striukys. Ūkis buvo vis plečiamas, prijungiant aplink veikusius mažesnius kolūkius. 1989 m. jis pervardintas Viešintų kolūkiu, jis veikė iki 1992 m. ir buvo viena iš stipriausių žemės ūkio įmonių Anykščių rajone. Šiam kolūkiui ilgiausiai 1961–1992 m. vadovavo Antanas Abraškevičius. Kolūkio turtą perėmė ir veikė Viešintų žemės ūkio bendrovė, jai vadovavo: 1992–1998 m. – A. Abraškevičius, 1998–2001 m. – Gintautas Pranskevičius, kol bendrovė iširo, Viešintų apylinkėse dabar vėl dirba privatūs ūkininkai. A. Abraškevičius čia augina aukščiausios kokybės rugius, kurie 2004–2008 m. buvo naudoti degtinės "Sobieski" gamybai.

Nuo 2003 m. iki šiol visuomeninę veiklą Viešintose ir apylinkėse organizuoja Viešintų bendruomenė (pirmininkas – Vitas Mykolas Zaikauskas, nuo 2003 m.). Bendruomenės iniciatyva sutvarkyta ir lankyti pritaikyta kraštotyrininko Povilo Jurkšto muziejinė ekspozicija – jo sodyboje sukauptas etnografinis rinkinys.

Viešintų miestelio centre, priešais bažnyčią, Viešintų bendruomenės iniciatyva pastatytas paminklinis akmuo (2021 m.), žymintis svarbias Viešintų istorijos datas: seniausią vietovardžio paminėjimą 1261 m. ir miestelio įsteigimą 1591 m. 

Viešintų gyventojas Antanas Kavaliūnas (1907–?) 2007 m. sausio 1 d. paminėjo 100 metų sukaktį, 2012 m. sausio 1 d. – 105 m. sukaktį.

Raimondas Guobis ir Algimantas Bekenis parengė ir išleido jubiliejinę kraštotyros monografiją "Viešintos" (2007 m.), Tautvilis Uža išleido kraštotyros rinkinius "Iš širdies – viešintiškiai" (2010 m.), "Talentingieji viešintiškiai" (2012 m.) ir "Viešintų mokykla lyg vakar palikta" (2014 m.).

Viešintose gimė:

1890 m. – žurnalistas Kazys Baronas,

1893 m. – gydytojas Povilas Žalys,

1905 m. – kariškis, gydytojas Petras Sukarevičius,

1917 m. – pedagogas ir sporto organizatorius Mykolas Styra,

1918 m. – kariškis ir pedagogas Vytautas Stukas,

1921 m. – gydytojas Antanas Žiukas,

1922 m. – laisvės gynėjas, kankinys Juozas Lisauskas,

1929 m. – pedagogė ir visuomenininkė Ona Gikytė-Šakėnienė,

1932 m. – istorikė Nijolė Kuncytė-Barysienė ir dailininkas skulptorius Lionginas Virbickas,

1933 m. – kraštotyrininkas Algimantas Bronius Bekenis,

1936 m. – literatas Julijonas Kęstutis Malinauskas,

1940 m. – bibliotekininkė ir kraštotyrininkė Regina Alešiūnaitė-Bernatavičienė,

1947 m. – inžinierius Mindaugas Pluktas ir architektas Anatolijus Uljanovas,

1960 m. – sporto organizatorė Fedosija Kaleinikova,

1962 m. – pedagogė Lilia Peilakauskaitė, inžinierius Vaidotas Rutkauskas,

1963 m. – pedagogė vadovė Vita Meškėnaitė-Abraškevičienė,

1965 m. – bibliotekininkė ir kraštotyrininkė Jolanta Bernatavičiūtė-Mameniškienė,

1969 m. – pedagogė vadovė Reda Bernatavičiūtė-Pupštienė,

1974 m. – žurnalistas Darius Babickas.