Vladas ŠARKA
  Gimimo data: 1916-08-28
Gimimo vietovė: Švėkšna (Šilutės r.)

Trumpai:
Gydytojas terapeutas, tremtinys, memuaristas

2021-11-10   |   Spausdinti

Tėvai: Pranas Šarka (1889–?) – tremtinys ir Juozefa Šarkienė (1886–1939). Augo keturių vaikų šeimoje, seserys Janina Šarkaitė (?–1993) ir Jadvyga Šarkaitė-Karvelienė, brolis Juozas Šarka (1912–2001) – tarnautojas, 1941–1947 m. tremtinys Sverdlovsko srityje.

1935 m. baigė Švėkšnos "Saulės" gimnaziją. Mokykliniais metais susidomėjo literatūra, nuo 1931 m. lankė literatūrinį būrelį "Ąžuolas", 1933–1935 m. buvo "Ąžuolo" valdybos narys, kaip šio būrelio atstovas bendravo su Nidoje gyvenusiu rašytoju Thomu Manu.

1935–1940 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete. Studijuodamas priklausė "Lietuvos" studentų korporacijai, 1937–1939 m. buvo šios korporacijos pirmininkas.

1940 m. spalio 14 d., nebaigęs laikyti egzaminų, V. Šarka buvo suimtas, pusę metų kalintas Kaune, apkaltintas priklausymu neva fašistinei organizacijai – korporacijai "Lietuva" ir nepalankumu Sovietų Sąjungai. 1941 m. balandžio 28 d. Ypatingojo pasitarimo jis buvo nuteistas 5 metams pataisos ir darbo lagerio kaip socialiai pavojingas asmuo, galintis nepritarti naujajai sovietinei valdžiai.

1941–1945 m. bausmę jis atliko tremtyje poliarinėje zonoje, Pečioros lageryje Abezėje (Komija, Rusija), dirbo lagerio ligoninėje gydytoju terapeutu.

Išleistas į laisvę be teisės išvykti iš lagerių zonos, V. Šarka 1945–1947 m. dirbo gydytoju Kožvoje (Komija, Rusija) 1945 m. įkurtoje mokslinių tyrimų bazėje, skirtoje žmogaus adaptacijai poliarinėje zonoje tyrinėti. Jis gelbėjo nuo pražūties į Pečioros lagerius vežamus lietuvius tremtinius: fiziką Antaną Žvironą, žurnalistą Juozą Keliuotį, kunigą Zenoną Karečką, teikdamas jiems medicininę pagalbą ir saugų prieglobstį.

Atgavęs pilietines teises ir 1947 m. gegužę grįžęs į Lietuvą, V. Šarka įsikūrė Gargžduose, 1947–1950 m. dirbo Gargždų ambulatorijoje gydytoju, nuo 1948 m. buvo ir Gargždų gimdymo namų gydytojas.

1948 m. jis išlaikė egzaminus Kauno medicinos institute ir įgijo gydytojo išsilavinimą.

1951 m. sausį V. Šarka buvo paskirtas Klaipėdos rajono sveikatos apsaugos skyriaus vedėju, kartu liko dirbti ir Gargždų ambulatorijoje bei gimdymo namuose.

1951 m. spalio 2 d. V. Šarka antrą kartą buvo suimtas ir visam gyvenimui ištremtas į Ačinsko rajoną (Krasnojarsko kr., Sibiras, Rusija) kartu su šeima – žmona, sūnumi Algimantu ir tėvu. Tremtyje jis dirbo felčeriu bei gydytoju Ačinsko rajono kaimuose, teikdamas medicinos pagalbą tremtiniams ir vietos gyventojams, 1956 m. atidarė Jastrebovo ligoninę ir ten iki 1958 m. dirbo gydytoju. 1954–1958 m. jis buvo Ačinsko rajono medicinos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto narys.

1958 m. gegužės 6 d. jis buvo paleistas iš tremties be teisės grįžti į Lietuvą.

1958 m. vasarą grįžęs iš tremties, V. Šarka įsikūrė ir iki pensijos dirbo gydytoju Anykščiuose, buvo Anykščių rajono centrinės ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėjas. Senatvę jis praleido Vilniuje.

V. Šarka parašė ir išleido tremties atsiminimų knygą "Pragaro turguje" (1992 m.), kurioje pateikė itin plačią ir išsamią tremtinių medicininio aptarnavimo panoramą – vienintelį Lietuvoje dokumentinį tremties buities ir medicininių sąlygų aprašymą.

Laisvalaikiu prižiūrėjo sodą, propagavo sveiką gyvenimo būdą.

Vedė 1950 m. gegužės 1 d., žmona Lidija Kausteklytė-Šarkienė (1922–2009) – vaistininkė. Sūnūs: Algimantas Šarka (1951–2014) – inžinierius informatikas, valstybės tarnautojas, 1951–1958 m. tremtinys, Eugenijus Šarka (g. 1954 m.) – vadybininkas, gimęs tremtyje, ir Arūnas Šarka (g. 1959 m.) – ekonomistas.

Mirė 1998 m. vasario 19 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Sudervės kapinėse (35 sektorius, 3 eilė, 4 kapas). Kapą ženklina skulptūrinis paminklas – pilkai rausvo šlifuoto akmens kryžiaus formos kolona, abipus horizontaliose tokio paties akmens plokštelėse iškalti įrašai: "Lidija / Šarkienė / 1922–2009" ir "Vladas / Šarka / 1916–1998".