Tėvai: Adomas Bulka ir Michalina Šutaitė-Bulkienė – žemdirbiai ūkininkai.

Augo Švenčionyse. Vaikystėje lavinosi, išmoko skaityti ir rašyti.

1910 m. V. Bulka buvo mobilizuotas atlikti karinę tarnybą carinės Rusijos kariuomenėje, 1910–1914 m. tarnavo 120-ajame pėstininkų Serpuchovo pulke, dislokuotame Minske (Baltarusija), kol 1914 m. pavasarį buvo paleistas į atsargą ir grįžo į tėviškę.

1914 m. rudenį pasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, jis vėl buvo mobilizuotas ir 16-ajame pėstininkų šaulių pulke išsiųstas į frontą ties Volyne (Ukraina) kautis su vokiečiais ir austrais. 1914 m. pabaigoje jis pateko į austrų nelaisvę ir 1914–1917 m. praleido Austrijoje, kol pabėgo iš nelaisvės į Rusiją, o 1918 m. grįžo į Lietuvą.

1919 m. gegužės 3 d. V. Bulka išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, su Panevėžio atskiruoju batalionu iškart pradėjo kovas su bolševikais. 1919 m. gegužės–spalio mėnesiais jis kovėsi fronte su bolševikais Panevėžio–Rokiškio fronto ruože, nuo spalio iki gruodžio – su bermontininkais prie Šiaulių, o paskui iki 1920 m. pabaigos – su lenkais, gynė Vilnių. Tarnyboje Panevėžio batalione, 1920 m. pradžioje pertvarkytame į 4-ąjį pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulką, jis buvo puskarininkis.

1919 m. lapkritį jis pasižymėjo narsumu kautynėse su bermontininkais ties Meškuičiais (Šiaulių r.), už tai 1920 m. sausį buvo apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi.

Pasibaigus kovoms, nuo 1920 m. gruodžio V. Bulka liko 4-ajame pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulke ir ten tarnavo 1920–1933 m., nuo 1922 m. gyveno Panevėžyje, kur pulkas buvo dislokuotas, 1923–1933 m. buvo 3-osios kuopos kuopininkas, viršila, kol išėjo į atsargą. Karinėje tarnyboje jis buvo labai gerbiamas, laikomas drausmingumo pavyzdžiu.

Tarnyboje V. Bulka buvo apdovanotas Nepriklausomybės medaliu (1928 m.), Savanorio medaliu (1929 m.) ir Vytauto Didžiojo ordino 3-ojo laipsnio medaliu (1930 m.).

Kaip savanoris V. Bulka 1930 m. pavasarį gavo 10 hektarų žemės Žiedonių (Žempučių) kaime (Anykščių r.), todėl nuo 1933 m. apsigyveno Troškūnuose, o paskui įsikūrė Žiedoniuose ir ten liko iki gyvenimo pabaigos.

Susituokė 1925 m. balandžio 13 d. Panevėžyje, žmona Mikalina Tėveliūnaitė-Bulkienė. Liko našlys. Duktė Marytė Audickienė (1916–1982).

Vėl vedė, žmona Liuda Bulkienė.

Mirė 1955 m. liepos 30 d. Žiedoniuose. Palaidotas Troškūnų kapinėse šeimos kape.

Vyties Kryžiaus kavalieriaus Vinco Bulkos gyvenimas ir nuopelnai įamžinti Viliaus Kavaliausko enciklopediniame žinyne "Lietuvos karžygiai : Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940)" 1-ajame tome (2008 m.).