Konstantas ŠIMAŠIS
  Gimimo data: 1888-01-07

Trumpai:
Kunigas, visuomenininkas, kraštotyrininkas, politinis kalinys

2016-02-07   |   Spausdinti

1908–1913 m. studijavo Kauno Žemaičių kunigų seminarijoje. 1912 m. birželio 24 d. Žemaičių vyskupas Gasparas Cirtautas įšventino K. Šimašį subdiakonu, 1912 m. gruodžio 20 d. – diakonu.

1913 m. gegužės 26 d. buvo įšventintas kunigu.

1913–1914 m. K. Šimašis tarnavo vikaru Balninkuose (Molėtų r.). Paskirtas 1914 m. balandį, 1914–1915 m. jis buvo Svėdasų (Anykščių r.) Šv. arkangelo Mykolo parapijoje vikaras, talkino klebonui Kazimierui Kazlauskui. 1915–1920 m. jis buvo Vaškų (Pasvalio r.) Šv. Juozapo parapijos vikaras.

1920–1925 m. K. Šimašis buvo Dūkšto (Ignalinos r.) bažnyčios kuratas, o įsteigus parapiją 1925–1927 m. tarnavo pirmuoju Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos parapijos klebonu. Lenkų okupuotoje Lietuvos teritorijoje jis steigė Šv. Kazimiero draugijos skyrius, mokyklas ir bibliotekėles, būrė šaulių sąjungos skyrių, dėl to sulaukė vietinės valdžios nemalonės ir buvo ištremtas į Lietuvą.

1927 m. vasarą jis trumpai tarnavo Salako (Zarasų r.) parapijos vikaru, 1927–1931 m. buvo Alizavos (Kupiškio r.) Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kuratas, Kupiškio parapijos kunigas filialistas. Perkeltas 1931 m. liepą, 1931–1941 m. jis tarnavo Aleksandravėlės (Rokiškio r.) Šv. Pranciškaus Serafiškojo parapijos administratoriumi.

1941–1950 m. K. Šimašis buvo Alantos (Molėtų r.) Šv. apaštalo Jokūbo parapijos klebonas. 1941 m. pradžioje, iki Antrojo pasaulinio karo, jis įsteigė Alantoje senelių prieglaudą ir ja rūpinosi. Po karo jis rūpinosi bažnyčios atkūrimu: įstiklino išdaužytus langus, užtaisė artilerijos sviedinių išmuštas skyles. Jo rūpesčiu buvo aptvertos Alantos kapinės, perdengtas klebonijos stogas, suremontuoti vargonai. Būdamas itin kruoštus raštinėje, jis sukaupė tikslią Alantos parapijos statistiką ir 1944 m. parašė pirmąją šios parapijos istorijos monografiją.

1945 m. K. Šimašis buvo sovietinės valdžios suimtas ir du mėnesius kalinamas Vilniuje, paskui paleistas.

1950 m. pavasarį Alantoje K. Šimašis vėl buvo areštuotas ir šįkart, apkaltinus jį antisovietine veikla, nuteistas 10 metų kalėti, išvežtas į Novočerkasko lagerį prie Dono (Rusija). Visiškai nusilpus sveikatai, 1954 m. vasario 8 d. jis buvo paleistas į laisvę. Grįžęs į Lietuvą kaip ligonis, K. Šimašis prisiglaudė pas gimines Vainute (Šilutės r.) ir ten sulaukė gyvenimo pabaigos.

Mirė 1955 m. lapkričio 19 d. Vainute (Šilutės r.). Palaidotas Vainuto bažnyčios šventoriuje. Kapą ženklina orginalus baltas betoninis paminklas su trijų kryžių kompozicija ir iškiliu įrašu: "Aluntos klebonas / A. + A. / Konstantinas Šimašis / 1888–1955. / Gailestingumo Dieve, kiek / kartų aš atleidau savo / artimui, tu man atleisi."