Juozas GRAŽYS
  Gimimo data: 1909-05-22
Gimimo vietovė: Varniškių k.(Anykščių r.) »

Trumpai:
Spaustuvininkas, leidėjas, visuomenininkas, laisvės gynėjas

2013-05-09   |   Spausdinti

1925 m. baigė Užpalių (Utenos r.) progimnaziją. Susirgęs toliau mokytis negalėjo.

1932 m. J. Gražys apsigyveno Kaune ir ten liko iki gyvenimo pabaigos.

1932–1934 m. jis mokėsi suaugusiųjų gimnazijoje – Justino Tumėno brandos kursuose, 1934 m. baigė prekybos mokyklą. 1934–1936 m. jis dirbo laikraščio "Darbininkas" redakcijoje, kartu dalyvavo moksleivių ateitininkų ir Krikščionių darbininkų sąjungos veikloje.

1936 m. J. Gražys buvo suimtas, radus pas jį lapelių, platinamų tarp streikuojančių ūkininkų. Po 6 savaičių kalinimo jis paleistas už užstatą, kurį parūpino profesorius Pranas Dovydaitis ir advokatas Juozapas Katilius. Vėliau teismas kaltinimus J. Gražiui atmetė, jis buvo visiškai išteisintas.

Po teismo 1936–1940 m. jis dirbo Blaivybės sąjungos administracijoje, buvo Krikščionių darbininkų sąjungos centro valdybos narys, paskutinio šios sąjungos suvažiavimo Vilniuje 1940 m. pavasarį sekretorius.

Pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu J. Gražys 1940 m. rudenį tapo katalikiškos jaunimo organizacijos Laisvosios Lietuvos sąjungos nariu ir talkino Jonui Jablonskiui, Povilui Malinauskui (1910–1957), Kaziui Grigalevičiui, Vladislovui Telksniui ir kitiems, spausdinant pirmąjį antisovietinio pogrindžio periodinį leidinį – laikraštį "Laisvoji Lietuva". Išleidus pirmąjį jo numerį, leidėjai buvo susekti, bet J. Gražio neišdavė, jis represijų išvengė. 1941 m. birželį prasidėjus suėmimams, jis slapstėsi Užpalių (Utenos r.) apylinkėse.

1941 m. vasarą atkūrus Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą, J. Gražys ten lankė paskaitas.

Vokiečių okupacijos metais, nusprendus leisti Lietuvių aktyvistų fronto laikraštį, P. Malinausko paskatintas, J. Gražys Kaune įrengė spaustuvę. Ji nuo 1942 m. rudens iki 1944 m. liepos veikė Kaziui Grigalevičiui priklausiusiame sandėlio rūsyje Kaune, Vilniaus gatvėje (dabar – Nr. 15). Laikraštis "Į laisvę" dideliu iki 10 tūkst. egzempliorių tiražu išeidavo kas dvi savaitės. Jį J. Gražys rinko ir spausdino dviese, dažniausiai su P. Malinausku. "Į laisvę" buvo leidžiamas iki 1944 m. liepos mėnesio pabaigos. J. Gražys išspausdino ir "Pogrindžio kuntaplio" tris numerius (1943–1944 m.), "Lietuvos Judo" du numerius (1943 m.) bei kitų smulkesnių nelegalių leidinių.

Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje 1944 m. gruodį J. Gražys buvo sovietinės valdžios areštuotas ir be teismo uždarytas į filtravimo lagerį. Po ilgo kalinimo 1950 m. jis buvo nuteistas už akių 10 metų laisvės atėmimo.

Atlikęs bausmę ir apie 1954 m. grįžęs iš lagerio, J. Gražys niekur oficialiai nedirbo ir tęsė pasipriešinimo veiklą. Pogrindyje jis leido religinę ir antisovietinę literatūrą. Savo bute Kaune kartu su bendraminčiais disidentais Petru Plumpa ir kitais 1972–1974 m. kopijavimo aparatu "ERA" jis daugino ir platino "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką", slaptųjų Molotovo-Ribentropo susitarimų tekstus ir kitą nelegalią spaudą.

Už šią veiklą 1974 m. J. Gražys buvo suimtas, 1975 m. nuteistas 3 metams laisvės atėmimo.

Atgavęs laisvę, jis su spaustuvininku Juozu Bacevičiumi dirbo pogrindinėje spaustuvėje "ab", kurią 1980 m. savo namų kieme Salių kaime (Kauno r.) buvo įkūręs Vytautas Andziulis. J. Gražys per metus įrišdavo ir išplatindavo per 4 tūkst. toje spaustuvėje atspausdintų knygų. Iki Lietuvos Atgimimo jis paruošė ir išplatino 25 pavadinimų leidinių, o spaustuvė "ab" liko vienintelė, kurios Lietuvoje nesusekė ir nelikvidavo sovietinė valdžia.

J. Gražys apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), bet nėra duomenų, kad šis apdovanojimas jam būtų gyvam įteiktas.

Šeimos nesukūrė.

Mirė 2000 m. Kaune.