Tėvai: Motiejus Kačinskas-Kačionis (apie 1846 – 1906) iš Punių (Ukmergės r.) ir Veronika Bonkaitė arba Laurinavičiūtė-Kačinskienė-Kačionienė (1862–1946) iš Mickūniškių – valstiečiai žemdirbiai. Broliai ir sesuo: Konstantinas Kačinskas (1887–?), Pranas Kačinskas-Kačionis (1890–1971) – inžinierius geodezininkas ir Elena Kačinskaitė (1896–1991).

1894 m. vasario 24 d. Traupio bažnyčioje jį pakrikštijo klebonas Juozapas Butvydas, krikštatėviai buvo Karolis Bonka-Laurinavičius ir Marija Kačinskaitė.

1914 m. baigė Liepojos (Latvija) komercinę mokyklą. 1914–1915 m. studijavo Maskvos (Rusija) komercijos institute, bet prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui studijas nutraukė.

R. Kačinskas 1915 m. buvo mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę ir išsiųstas mokytis į Odesos (Ukraina) praporščikų mokyklą, ją baigė 1916 m. rugsėjo 15 d.

1916–1917 m. jis dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, buvo 10-osios armijos chemikų komandos viršininkas.

1918 m. jis grįžo į Lietuvą.

1919 m. gegužės 14 d. R. Kačinskas buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas karininku į 1-ąjį pėstininkų Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino pulką, kur tarnavo iki 1926 m. 1919 m. spalio 18 d. jam suteiktas vyresniojo leitenanto karinis laipsnis.

1922 m. sausio 30 d. jis baigė Aukštuosius karininkų kursus 1-ojoje laidoje, nuo 1923 m. gegužės 18 d. buvo kapitonas.

Nuo 1926 m. sausio 1 d. R. Kačinskas buvo Technikos pulko inžinerijos bataliono kuopos vadas. 1926 m. spalio 30 d. jis baigė Aukštųjų karo technikos kursų Statybos skyrių 1-ojoje laidoje, 1927 m. rugpjūčio 1 d. gavo majoro karinį laipsnį.

1927 m. rugsėjo 3 d. performavus Technikos pulką, jis buvo perkeltas į Pionierių batalioną ir ten tarnavo iki 1939 m. kaip ūkio vedėjas, vėliau Technikos skyriaus viršininkas.

1931 m. rugpjūčio 29 d. jis baigė Aukštesniuosius karininkų kursus, 1933 m. gruodžio 14 d. – Vytauto Didžiojo karininkų kursų Administracijos skyrių 1-ojoje laidoje.

1939 m. lapkričio 8 d. Kaune R. Kačinskas oficialiai pasikeitė pavardę į Kačionio.

1939 m. lapkričio 23 d. R. Kačioniui buvo suteiktas pulkininko leitenanto karinis laipsnis, jis paskirtas 1-ojo inžinerijos bataliono Technikos skyriaus viršininku.

Pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu likviduojant Lietuvos kariuomenę, 1940 m. spalio 3 d. jis buvo paskirtas Raudonosios armijos 29 šaulių teritorinio korpuso atskirojo pionierių bataliono vado padėjėju tiekimo reikalams ir šias pareigas ėjo iki 1941 m. birželio.

Lietuvą pasiekus Antrojo pasaulinio karo frontui, R. Kačionis pasitraukė iš tarnybos Raudonojoje armijoje. 1941 m. liepos 12 d. jis buvo paskirtas lietuvių karių Vilniaus įgulos Inžinerijos bataliono vadu.

1936–1940 m. R. Kačionis buvo Jusiškio palivarko paveldėtojas ir bendrasavininkis, valdė tėviškės ūkį kartu su seserimis.

R. Kačionis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928 m.), Nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929 m.).

Susituokė 1923 m. rugsėjo 9 d. Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčioje, žmona Marija Juzefa Stonytė-Kačinskienė-Kačionienė (1902–?).

Tolesnis likimas po 1941 m. nežinomas.